Rabi Israel Miler pasakojo, ką girdėjo iš rabi Icchako:
„Aš galiu būti apgirtęs, bet ne nuo vyno“.
Paaiškinimas:
Yra žmonių, kurie, norėdami būti linksmi, būtinai
turi išgerti, nes „vynas linksmina žmonių širdis.
Rabi
Icchakas paaiškino, kodėl chasidai geria vyną ir kokia to šaknis.
Esmė tame, jog žmogus, einantis tiesos (vidinės Toros) keliu, turi
skirti laiką asmeninei kritikai.
O ši kritika kartais yra labai
„karti“, nes žmogus pamato, kiek jis iš tikrųjų paskendęs
egoizme.
Ir kad nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, apie kurį jis
galėtų pasakyti, jog myli jį besąlygiškai, „kaip patį save“.
Taip pat žmogus mato, jog jis neturi nei Kūrėjo baimės, nei
meilės ir taip toliau...
Ir dėl to žmogui ima skaudėti širdį.
Tačiau kai žmogus baigia šią savikritiką, jis privalo vėl
grįžti į džiaugsmingą būseną (vėl būti džiaugsme).
O tai
yra be galo sunku!
Todėl kai kuriems reikia šiek tiek pagalbos iš
išorės, kad galėtų pergalėti save ir vėl džiaugtis.
Tai ir
turėjo omenyje rabi Icchakas – tam, kuris turi jėgų eiti virš
savo logikos, ir dirbti Kūrėjui netgi būdamas pačiose žemiausiose
savo būsenose, jam nereikia vyno, kad apgirstų.
Jis gali būti
„apgirtęs“, t.y. praradęs „blaivų protą“, dėka ėjimo
virš logikos, virš žinojimo.
Ir tam visiškai nereikia išorinių priemonių.