kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir išėjo Jakovas iš Beer Ševos, ir nuėjo į Charaną. Ir priėjo vietą, ir apsinakvojo ten, nes nusileido saulė, ir paėmė iš vietos akmenų, ir pasidėjo sau po galva, ir atsigulė toje vietoje. (Berešit 28 – 10, 11)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Šventės (3)



Simchat Tora

 

Vieną kartą, anksti ryte, mūsų mokytojas Baal aSulamas stovėjo prie Maldos namų lango Bucharų kvartale.

Jis pasikvietė savo mokinį rabi Davidą Meincbergą ir parodė ranka, kad pažiūrėtų į vaizdą pro langą.

Lauke iš visų jėgų su Toros ritiniais rankose šoko ir šokinėjo didelis būrys žmonių.

Tarė tada Baal aSulamas:

„Pažiūrėk, kaip jie šoka „lišma“ („lišma“ – dėl pačios Toros).

Rabi Davidas paklausė:

„Kaip gali būti, kad paprasti žmonės šoktų „lišma“?

Baal aSulamas jam atsakė, jog tie žmonės nejaučia jokio skonio ir malonumo Toroje, todėl jų šokis yra „lišma“, visiškai be naudos sau...

Tačiau jei iš Toros mokymosi jiems būtų koks tai malonumas, jie šoktų „lo lišma“ (ne dėl pačios Toros), bet dėl savo malonumo.

 

Taigi, galima pasakyti, kad būtent tiems, kurie nedirba Kūrėjui, jiems yra lengva džiaugtis Tora, nes iš tikrųjų jie neturi ryšio su Tora ir jos mokymu.

O tie, kurie dirba Kūrėjui ir yra susijungę su Tora tam, kad semtų iš jos „švytėjimą, sugrąžinantį prie gerumo“, jiems yra žymiai sunkiau džiūgauti ir linksmintis su Tora.

Taip yra todėl, kad Tora liepia dėti visas pastangas tam, kad anuliuoti savyje egoistinę meilę sau ir ateiti prie meilės artimui, o tam kūnas priešinasi iš visų jėgų.

Tuo tarpu tie, kurie neturi jokio santykio su švytėjimu, esančiu Toroje, jiems nėra ir jokio poreikio išeiti iš egoistinės meilės. Jie tik nori Toros dėka pasiekti turtus ir garbę šiame pasaulyje bei geresnę vietą kitame pasaulyje.

Tad šiems žmonėms nėra jokio pasipriešinimo iš kūno pusės, ir jie gali pilnai džiaugtis Tora ir linksmintis su ja.


Mūsų mokytojas pats šokdavo su Tora per kiekvieną „hakafą“ (per Simchat Tora šventę sinagogoje dainuojant ir šokant su Toros ritiniais rankose atliekama „hakafot“ – septynis kartus einama aplink „bimą“ – paaukštinimą, amt kurio stovi „Aron kodeš“ – Toros ritinių talpykla).

Jo šokis buvo labai ypatingas, jis visas tarsi liepsnojo prieš Pasaulio Kūrėją.

Ir nors paprastai nedarydavo jokių ypatingų judesių, nes visada stengėsi išlikti ypač kuklus, tačiau per Simchat Tora šventę šokdavo energingai ir audringai, iškeldamas save į aukštumas.

Tai buvo tarno, visiškai susijungusio su savo ponu, šokis.

Beje, pasakojama, kad mūsų mokytojas Baal aSulamas sugriežtindavo „Kidušą“ prieš „hakafot“, tačiau tik tiems mokiniams, kurie į viską žiūrėjo paprasčiau, o tiems, kurie buvo pernelyg  skrupulingi, draudė sugriežtinti.

 

 

Chanuka ir 15 švato

 

Mūsų mokytojas Chanukos žvakučių uždegimui skirdavo daug laiko, jis uždegdavo žvakutes dalyvaujant visiems mokiniams, ir po to jie dainuodavo Chanukos pijutus („pijutai“ – religinė poezija).

Kiekvieną dieną po žvakučių uždegimo, Baal aSulamas su savo mokiniais rengdavo šventines vaišes.

Taip pat per Tu bi Švat (15 švato – „Medžių nauji metai“) suruošdavo vaisių vaišes, o po to – įprastas šventines vaišes.