• תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות ז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                      7.

Dabar suprask dvi „monetos“ puses,
kurios yra užsiime Tora ir priedermėmis.
Viena pusė – tai, Toros kelias, t.y. didelis pasiruošimas,
kada žmogus turi išsityrinti kūną,
kol nusipelnys tikro (teisingo) Toros ir priedermių laikymosi.
Tada būtinai žmogaus užsiima Tora ir priedermėmis „lo lišma“,
t.y. su meilės sau priemaišomis.
Juk dar nespėjo pakankamai išsityrinti „kūno“ nuo noro šio pasaulio tuštybėms.

Ir tuo metu jis turi gyventi sunkų gyvenimą ir uoliai užsiiminėti Tora,
kaip aprašyta mišnoje Avot.
Tačiau po to, kai užbaigė Toros kelią ir jau išvalė kūną,
tada žmogus jau yra pasirengęs vykdyti Torą ir priedermes „lišma“,
t.y. suteikiant malonią dvasią Kūrėjui.
Ir būtent tada žmogus prieina tada prie kitos „monetos“ pusės:
Ir tai gyvenimas pilnas malonumo ir didelės ramybės.
Tokiam gyvenimui ir buvo Kūrėjo mintis „suteikti gerumą kūriniams“,
t.y. ypatingai laimingas gyvenimas mūsų pasaulyje ir pasaulyje, kuris ateis.