kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Roš haŠana šventė

I.M.Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 




Roš-Ašana „Šacharit“


Bendrai ši malda panaši į rytinę Šabato maldą: „Rytiniai palaiminimai“, „Psukei dezimra“, „Šma“, kartu su ją lydinčiais palaiminimais.

Prieš chazanui pasakant „Palaiminkite...“, skaitoma 130 knygos Tehilim dalis: „Iš gelmių pašaukiau Tave, Kūrėjau“ – bendruomenė paskui chazaną kartoja eilutę po eilutės.

Šis Tehilim skyrius yra skaitomas visų „Teismo dienų“ metu.

Malda „Amida“ ta pati, kaip ir išvakarėse vakare.

Nors jos pakartojime, kurį atlieka chazanas, yra ženklių pakeitimų įtraukiami nauji himnai ir šlovinimo dainos.

Vienus visa bendruomenė sako atsistojusi, kitus sėdint.

Skaitant kai kuriuos iš jų, atidaroma „aron kodeš“, o kai kuriuos skaitant neatidaroma viskas priklauso nuo papročio, kuris priimtas vienoje ar kitoje bendruomenėje. 

Vienas žymiausių himnų – „Himnas Kūrėjui, atliekančiam teismą“, sudarytas kaip akrostikas, pagal ivrito abėcėlės raides.

Jis nukreiptas į dievišką gailestingumą, pasireiškiantį tada, kai „Kūrėjas atleidžia nuodėmes teisme“ ir „saugo tuos, kurie myli Jį, teisme“. 


„Avinu, malkeinu“


Jei Roš-Ašana nesutampa su Šabatu, tai po to, kai chazanas užbaigia „Amida“ pakartojimą, atidaromas „aron kodeš“ maldai „Avinu, malkeinu“.

Ji vadinasi taip todėl, kad kiekvienas jos posmelis prasideda žodžiais אבינו avinu, מלכינו malkeinu (mūsų Tėve, mūsų Karaliau). 

Ši malda apie viską, kas yra būtina žmogui laimingam ir sėkmingam gyvenimui, apie viską, apie ką svajoja Izraelio tauta jau daug šimtmečių...

Maldoje „Amida“ per šventę nėra išsakomi jokie prašymai, bet per Roš-Ašana šį vaidmenį atlieka „Avinu, malkeinu“.

Sakoma ji atsistojus.

Joje yra dešimt posmelių, kuriuos visi besimeldžiantieji kartoja paskui chazaną, nuo eilutės: „Mūsų Tėve, mūsų Karaliau, grąžink mus, nuoširdžiai atgailaujančius prieš Savo veidą!“ iki „Mūsų Tėve, mūsų Karaliau, pasigailėk mūsų ir atsakyk mums, nors nėra mūsų sąskaitoje gerų darbų sukurk mums teisingumą ir parodyk mums Savo gerumą, ir išgelbėk mus!“

Tada chazanas pasako „Pilną kadišą“. 

Reikia pažymėti, kad Dešimties atgailos dienų metu „Kadiše“ atsiranda tam tikri pakeitimai: vietoje žodžių „už visus labiau palaimintas“ sakoma „už visus labiausiai palaimintas“, pabaigoje „Nustatantis taiką...“ vietoje žodžio שלום sakomas žodis השלום. 

Iš karto po to skaitoma „Daina, kurią levitai tą dieną dainuodavo Šventykloje“ ta, kuri atitinka savaitės dieną, kurią buvo Roš-Ašana; „Kadiš-jatom“ skyrius iš Tehilim „Davido psalmė: Kūrėjas mano šviesa“ ir vėl „Kadiš-jatom“.

Tada ateina Toros skaitymo eilė. 


Toros skaitymas 


Toros ritinio išėmimo ceremonija iš „aron kodeš“ per Roš-Ašana, kuri nesutampa su Šabatu, skiriasi nuo tokios ceremonijos per Šabatą.

Po „Tu įsitikinai akivaizdžiai...“ ir „Kai Sandoros skrynia pajudėjo į kelionę“ visi: ir chazanas, ir bendruomenė triskart pakartoja „13 Kūrėjo gailestingumo principų“: „Kūrėjas Kūrėjas galingas, maloningas ir gailestingas, kantrus, Tas, kurio meilė ir teisingumas beribiai, menantis gerus tėvų darbus per tūkstantį kartų̃, atleidžiantis nuodėmes ir nepaklusnumą, ir suklydimą, ir ištyrinantis“.

Ir dar: „Pasaulio Valdove! Išpildyk mano širdies norus į gera... Ir dovanok man ir mano artimiesiems atleidimą už visas mūsų nuodėmes atleidimą dėl Tavo gerumo, atleidimą dėl Tavo gailestingumo... Ir atsimink mane, dovanodamas ilgą gyvenimą, gerovę ir taiką. Ir duok man duonos maistui ir drabužius apsirengti, ir turtą, ir garbę, ir ilgus gyvenimo metus Tavo Toros mokymuisi ir priedermių vykdymui, ir protą, ir sugebėjimus supratimui ir Tavo paslapčių gilumo apmąstymui, ir atsiųsk mums visišką išgijimą nuo visų mūsų negalavimų. Ir atšauk visus sunkius, karčius nuosprendžius, paskirtus mums, ir nukreipk valdytojų, jų patarėjų ir padėjėjų širdis mūsų gerovei „amen“, tebus tam Tavo valia!“

Po šios asmeninės maldos yra skaitomas palaiminimas: „Palaimintas pasaulio Valdovo vardas!“, o po to iš „aron kodeš“ išimami du Toros ritiniai ir chazanas sako: „Klausyk, Izraeli...“ ir „Vienas mūsų Kūrėjas, didis mūsų Valdovas, šventas ir didingas (pastarąjį žodį chazanas prideda tik per Roš-Ašana ir Jom-Kipurą) Jo vardas!“. 

Kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, taip pat pasninko dienomis, per Chanuką ir Purimą Toros skaitymui yra kviečiami trys žmonės; dienomis, apgaubtomis šventiška dvasia per roš-chodeš ir chol-amoed, kurių metu skaitoma malda „Musaf“ kviečiami keturi; per šventes, per kurias draudžiama dirbti penkis ir maftirą, per Jom-Kipurą šešis ir maftirą, ir per Šabatą pačią švenčiausią dieną septynis ir maftirą.

Toros ištrauka, kuri yra skaitoma per Roš-Ašana ir pirmos dienos „haftara“ yra susijusi su faktu, apie kurį kalba tradicija: būtent per Roš-Ašana promotės Sara, Rivka ir Rachelė, o taip pat Chana, pranašo Šmuelio motina, išsivadavo nuo savo nevaisingumo.

Antrą Roš-Ašana dieną skaitoma Toros ištrauka, išrinkta šiai dienai ne tik dėl dėl to, kad yra tiesioginis ištraukos, skaitytos išvakarėse, tęsinys.

Tai 22 Berešit knygos skyrius, kuriame pasakojama apie Icchako paaukojimą. 

Skaitant šį pasakojimą sinagogoje, yra prisimenama Abrahamo ir Icchako, kurie be jokių svyravimų vykdė Kūrėjo paliepimą paaukoti Icchaką, nuopelnai. O kai pasigirsta Kūrėjo įsakymas, sustabdantis šį aukojimą „Neliesk berniuko ir nieko jam nedaryk“ meldžiame Kūrėjo, kad jis atsiųstų gerovę ir mums.  

Kaip jau buvo minėta, pirmosios Roš-Ašana dienos „haftara“ paimta iš I Šmuelio knygos, iš 1-o ir 2-o skyrių, kuriuose pasakojama apie Chaną, pranašo Šmuelio motiną, kuri daug metų buvo nevaisinga, ir galiausiai, po nesuskaičiuojamų jos maldų, Kūrėjas davė jai sūnų.

Antroji „haftaros“ pusė dėkojantis himnas Kūrėjui, kurį dainavo Chana: „Mano širdis džiūgauja dėl Kūrėjo pagalbos, aš laimėjau, nebijau aš savo priešų nes linksminuosi aš, išgelbėta Tavo dėka aš!...“

Reikia pastebėti, kad daugybė įstatymų apie tai, kas tai yra malda ir kaip reikia melstis Kūrėjui išeina iš šios Chanos maldos.

Antrąją Roš-Ašana dieną „haftara“ 31-tas pranašo Jeremijos knygos skyrius. Joje paguoda, būsimo Izraelio tautos išsivadavimo pranašavimas, o skyriaus centre Rachelės (kuri taip pat išsivadavo nuo nevaisingumo Roš-Ašana metu) malda apie savo vaikus, ištremtus iš Tėvynės.

Kūrėjas atsako į jos maldą: „Sulaikyk savo balsą nuo raudojimo ir savo akis nuo ašarų... grįš sūnūs į savo šalį!“

Palaiminimai, kurie yra sakomi po „haftaros“, sutampa su tais, kurie yra sakomi per Šabatą, bet paskutiniame jų maftiras priduria: „ir už šią atminties dieną, šią šventą dieną, kurią Tu davei mums, Kūrėjau, mūsų Dieve, prašymui, malonei ir ištyrinimui šlovei ir didybei už visa tai Kūrėjau, mūsų Dieve, mes dėkojame ir laiminame Tave“.