• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות 

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

156.

Tačiau yra yra griežta sąlyga, užsiimant kabalos išmintimi,
t.y. negalima „sumaterialinti“ dvasinių dalykų įsivaizduojamomis materialiomis kategorijomis,
nes taip mes nusižengiame Kūrėjo įsakymui:
„Nedaryt sau stabo ir jokio atvaizdo“ (chas ve šalom, neduok dieve),
ir tada gauname žalą vietoj naudos.
Todėl perspėjo išminčiai,
kad kabalos išmintį galima mokytis tik sulaukus 40 metų,
ir tik pas tikrą mokytoją, bei kiti panašūs perspėjimai.

Todėl paruošiau komentarus „Veidas šviečia ir paaiškina“ Ari knygai „Ec chajim“,
kad apsaugoti besimokančius nuo šio pavojaus.
Tačiau, kai buvo išspausdinti keturi pirmieji šio komentaro skyriai, ir pasklido mokinių tarpe, pamačiau, kad kol kas neįvykdžiau savo sumanytos užduoties.
Tai reiškia, kad visas šis didelis darbas: išsamiai paaiškinti dvasinius dalykus,
kad jie būtų aiškūs ir suprantami be vargo, buvo padarytas praktiškai be naudos.
Ir viskas tik dėl to, kad besimokantys nejaučia pareigos teisingai ir nuosekliai išsiaiškinti kiekvieno žodžio ir termino dvasinę prasmę, ir viską pakartoti keletą kartų.
Iš tikro šio žodžio dvasinė prasmė turi gerai įstrigti žmogaus galvoje,
ir būtų aiški visose knygos vietose, kur tik yra sutinkamas šis žodis.
Todėl dėl šių sąvokų ypatingo subtilumo, kokio nors dvasinio termino prasmės užmiršimas, supainioja žmogui visą dalyko esmę.
Tai reiškia, kad užtenka nežinoti vieno žodžio teisingos prasmės,
kad taptų visiškai neaiškus visas dalykas.

Ir kad tai ištaisyti pradėjai rašyti „žodžių paaiškinimą“, pagal alef-bet (abėcėlės) tvarką,
t.y. visiems žodžiams, pateiktiems kabalos knygose, kuriems reikia paaiškinimo.
Iš vienos pusės surinkau Ari ir pirmų kabalistų paaiškinimus,
t.y. visur kur tik jie paaiškino šį žodį.
Iš kitos pusės padariau visų šių paaiškinimų apibendrinimą ir reziume,
bei pateikiau šio žodžio patikimą apibrėžimą.
Taip, kad kiekvienas besimokantis, visur kur tik sutiks tą žodį visose tikrose kabalos knygose, galėtų pilnai suprasti.
Ir tai padariau kiekvienam žodžiui, sutinkamam pirmųjų, ar paskesnių kabalistų knygose.
Iš tikro su Kūrėjo pagalba jau atspausdinau visus žodžius, prasidedančius raide „alef“ ir truputį raide „bet“, tačiau šis darbas jau artinasi prie tūkstančio puslapių...

Tačiau dėl lėšų trūkumo nutraukiau pradėtą darbą, ir jau beveik metai, kai aš nebetęsiu šios svarbios knygos.
Ir tik Kūrėjas žino ar man pasiseks tęsti, nes išlaidos labai didelės,
o tuo tarpu pagalbininkų pas mane nėra...
(Mūsų visų dideliam gailesčiui, knyga liko tokiame stovyje,
kaip ir paliko mūsų didysis mokytojas, t.y. nesuredaguota iki galo...)

Todėl dabar pasukau kitu keliu – ir tai knyga „Mokymas apie dešimt sfirot pagal šventąjį Ari“.
Iš tikro šioje knygoje surinkau iš Ari raštų, ypatingai iš jo knygos „Ec chajim“,
visus pagrindinius straipsnius, liečiančius dešimt sfirot aiškinimą.
Ir pateikiau šiuos Ari žodžius kiekvieno puslapio pradžioje.
Paskui jiems parašiau vieną platų paaiškinimą pavadinimu „Vidinė šviesa“ ir kitą paaiškinimą „Vidinė įžvalga“.

Tai reiškia, kad šie komentarai paprastai ir suprantamais išsireiškimais,
kiek tik įstengiau, aiškina, kiekvieną aspektą, iš puslapio pradžioje pateiktų Ari žodžių.
Ir padalinau knygą į 16 dalių, taip kad kiekviena dalis būtų viena pamoka apie atitinkamą dešimties sfirot aspektą.
Tai reiškia, kad „Vidinė šviesa“ svarbiausiai nagrinėja kiekvienos pamokos Ari žodžius,
o „Vidinė įžvalga“ daugiausiai nagrinėja bendrą sfirot aspektą.

Ir šiuose komentarams, kiekvienam žodžiui ir kiekvienam aspektui,
pateiktam šioje knygos dalyje, sudariau klausimų ir atsakymų sąrašą.
Todėl kai mokinys pabaigs kokią tai dalį,
jis pats turi pabandyti, ar galės teisingai atsakyti į kiekvieną klausimą.
Ir kai jis atsakys, mokinys gali pažiūrėti į atsakymus, ar teisingai atsakė.
Todėl net, jei mokinys negali iš atminties teisingai atsakyti,
vis tiek turi bandyti daug kartų, kad būtų jam šie dalykai, kaip „sudėti į dėžutę“.
Tai reiškia, kad tada mokinys prisimins šį žodį kiekvienu reikiamu momentu,
arba bent jau prisimins tą vietą kur yra paaiškintas tas žodis.
Ir tada, „jei toks bus Kūrėjo noras, mokinys turės pasisekimą“.

Mokymosi tvarka

Pirmiausia mokinys turi mokytis „panim“, t.y. Ari žodžius,
išspausdintus puslapio viršuje, iki knygos pabaigos.
Ir nors, jei nieko nesupranta, jis turi tai pakartoti keletą kartų.
Paskui turi mokytis paaiškinimą „Vidinė šviesa“ („Or pnimi“),
ir pasistengti išmokti ir suprasti „panim“ (Ari žodžius) be paaiškinimų pagalbos.

Po to mokinys turi mokintis „Vidinę įžvalgą“ („Istaklut pnimit“),
taip kad suprastų ir prisimintų ją visą.
Po viso šito mokinys turi pabandyti atsakyti į klausimus.
Ir po to kai atsakys, jis turi pasižiūrėti atsakymą, ir taip atsakyti į visus klausimus.
Viską turi mokytis, gilintis ir kartoti keletą kartų, tol kol prisimins viską gerai,
t.y. pas jį bus viskas, kaip „sudėta į dėžutę“.

Reikia prisiminti kiekvieną žodį, esantį trečioje dalyje,
t.y. kokia prasme jis yra pavartotas pirmoje ir antroje dalyse,
kad netruktų jokios prasmės niuanso.
Ir blogiausia yra tai, kad mokinys visai nejaučia ką jis užmiršta,
t.y., arba tampa nesuprantamas visas dalykas,
arba mokinys „randa“ klaidingą paaiškinimą.
Ir suprantama, kad viena klaida paskui save sąlygoja dešimtį suklydimų,
taip kad mokinys susipainioja visiškai ir yra priverstas palikti mokymą.