kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וַיְהִי בַיָּמִים הָרַבִּים הָהֵם, וַיָּמָת מֶלֶךְ מִצְרַיִם, וַיֵּאָנְחוּ בְנֵי יִשְׂרָאֵל מִן הָעֲבֹדָה, וַיִּזְעָקוּ; וַתַּעַל שַׁוְעָתָם אֶל הָאֱלֹהִים, מִן הָעֲבֹדָה. וַיִּשְׁמַע אֱלֹהִים, אֶת נַאֲקָתָם. שמות ב' – כג', כד „Ir buvo, po daugelio dienų mirė Egipto karalius. Ir dūsavo Izraelio sūnūs nuo darbo. Ir sušuko, ir pakilo jų riksmai iki Kūrėjo. Ir išgirdo Kūrėjas jų dejavimus“ (Šmot 2 – 23, 24).

פרי חכם אגרות קודש קסב  

„Šventi laiškai“ psl. 162

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



(Ištraukos)


1.


Paaiškinsime iš esmės, kas yra „avoda zara“ – „stabmeldystė“ (עבודה זרה)?
Pasakyta: „Tegul nebus pas tave svetimo dievo“.
Iš čia suprantama, kad Kūrėjas neturi būti tau svetimas,
bet darbas Kūrėjui turi būti su meile ir džiaugsmu,
nes tik ten yra vieta šventumui, o ne kitur.
Ir jau aiškinome Baal Šem Tovo vardu:
„Tegul nebus pas tave kitų dievų prieš Mane“.
Tai reiškia, kad tas, kas tiki, jog yra kitos jėgos,
išskyrus Kūrėjo jėgas, vadinamas „dievai“,
tas žmogus išpažįsta „stabmeldystę“, ir tai labai gilu...

Dabar mes galime apibrėžti dvi sąvokas:
„Teisuolis“ ir „Nusidėjėlis“.
Iš tikro, jei žmogus mėgaujasi Kūrėjo sukurtu pasauliu,
jis tuo pat metu palaimina savo Kūrėją, kuris sukūrė „vietą”,
kad suteiktų žmogui gera.
Ir net nebūtina apie tai pasakyti burna.

Taip pat ir atvirkščiai, ח''ו neduok dieve,
jei žmogus jaučia kokį tai skausmą Kūrėjo sukurtoje realybėje,
jis automatiškai keikia Kūrėją.
Ir, nors žmogus garsiai to nesako, viską apsprendžia tai, ką jis jaučia...,
todėl žmogus vadinasi „nusidėjėlis“.
Tai reiškia, kad tuo metu, kai žmogus jaučia kokį tai skausmą,
jis būtinai turi keikti Kūrėją ir aišku tuo nusidėti.


Todėl, jei žmogus randasi Kūrėjo „tobulame pasaulyje”,
jis turi pastoviai jauti tik gerumą ir malonumą,
ir būti šioje būsenoje pastoviai.
Iš tikro tada žmogus pastoviai automatiškai palaimina Kūrėją,
kuris sukūrė tokį tobulą ir pilną džiaugsmo pasaulį.
Todėl toks žmogus vadinasi „teisuolis“,
nes „pateisina” kūrimo tvarką ir jaučia tikrą jos esmę.
Apie tai parašyta:
„Ir pamatė Kūrėjas viską, ką sukūrė, ir viskas labai gerai“.