kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
  • !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

השלום בעולם  

Taika Pasaulyje

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį


 



14.


Kentėjimai priešais malonumus nore „gauti sau”


Ir kai pabandysime suvokti visą šią idėją pamatysime,
kad visas sunkumas yra mūsų prigimties pakeitime iš noro „gauti sau” į norą „sąlygoti” artimui.
Iš tikro šie du dalykai neigia vienas kitą,
ir perėjimas iš egoistinio mentaliteto į sąlygojimą iš pirmo žvilgsnio atrodo,
kaip užduotis, esanti virš žmogaus prigimties.
Tačiau, jei įsigilinsime labiau, tai pamatysime,
kad visas prieštaravimas tarp gavimo sau ir sąlygojimo artimui vien tik psichologinis.

Juk iš tikro mes praktiškai visą laiką sąlygojame artimui,
be jokio malonumo ir užmokesčio sau.

Iš tikro noras „gauti sau”, nors ir pasireiškia mumyse įvairiomis formomis,
kaip: turtas, ar širdžiai, akiai bei gomuriui malonūs dalykai,
viską tai galima apibrėžti vienu žodžiu – „malonumas”.
Ir visas noras „gauti sau”, kurio taip trokšta žmogus, apibūdinamas vienu sakiniu – „žmogus nori malonumo”.

Tačiau dabar pabandykime suskaičiuoti visą tą malonumo kiekį,
kurį žmogus gauna per septyniasdešimt savo gyvenimo metų.
Ir iš kitos pusės suskaičiuokime, kiek žmogus per gyvenimą patiria kentėjimų?

Todėl, jei padarysime balansą, tai žmogui geriau būtų visai negimti!
Ir jeigu taip, tai ką žmogus gauna sau, gyvendamas savo pasaulyje,
jei tarkime jis jaučia 20% malonumo priešais 80% kentėjimų?
Iš tikro, jei sugretinsime šiuos skaičius, tai gausime 60% visai „nepadengtų” kentėjimų!

Ir dar, visas šis balansas galioja, kai žmogus dirba ir viską sukuria tik sau.
Tačiau bendrame pasauliniame „balanse” individas sukuria žymiai daugiau,
nei gauna pats savo egzistencijai ir malonumui.
Ir jei pasikeistų kryptis iš noro „gauti sau” į „sąlygojimą”,
tada individas galėtų mėgautis visu savo sukuriamu produktu,
visai be jokių didelių kentėjimų.