• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

„O ką jau kalbėti apie jo mokytoją“

Pasakojama apie tai, kaip pas Baal aSulamą pateko rabi Mordechajus Klar:

„Jaunystėje rabi Mordechajus mokėsi chabado ješivoje, ir besimokant knygą „Tanija“, jam iškilo 14 klausimų ir prieštaravimų.

Ir kai apie tai papasakojo savo uošviui (rabi Baruchui Moše Lembergeriui, kuris buvo vienas iš labiausiai pasižymėjusių Baal aSulamo mokinių bei jo patarnautojas), šis patarė, jog nueitų pas jo mokytoją Baal aSulamą, kuris išspręs visus jo prieštaravimus.

Rabi Mordechajus nuėjo ir ėmė laukti prie Baal aSulamo durų.

Tuo tarpu prie jo priėjo ravas Baruchas ir pasiteiravo apie jo prašymą.

Iš pradžių rabi Mordechajus nenorėjo jam sakyti, tačiau po didelių įkalbinėjimų pasakė, jog susidūrė su tam tikrais klausimais chasidų mokyme ir išdėstė juos ravui Baruchui.

Tada ravas Baruchas papasakojo jam praktinį pavyzdį, kurio dėka visi rabi Mordechajaus klausimai išsisprendė.

Rabi Mordechajus pagalvojo savo širdyje: „Jei jau mokinys gali atsakyti į visus klausimus, tai ką kalbėti apie jo mokytoją“.

Ir nuo tada tapo ištikimu ir atsidavusiu Baal aSulamo mokiniu. O vėliau, dar Baal aSulamo gyvenimo metais, ėmė mokytis pas jo sūnų ravą Baruchą Šalomą.

Ravas Baruchas užima savo tėvo vietą ir tęsia jo kelią

1954 metais, per Jom-Kipurą užtemo pasaulyje šviesa – mirė Kūrėjo žmogus, mūsų mokytojas Baal aSulamas.

Jo mokiniai tikėjosi, jog ši diena neateis.

Tačiau dideliam jų skausmui, ji vis tik atėjo. Ravas Baruchas Šalomas, Baal aSulamo pirmagimis sūnus bei kiti artimiausi mokiniai nenorėjo nuleisti rankų, nors to, kas įvyko, nebesugrąžinsi.

Mirus mokytojui, mokinių sielose atsivėrė didžiulė tuštuma ir trūkumas.  

Pasibaigus „Šiva“ laikotarpiui (septynias dienas trunkantis gedulo laikas), į ravą Baruchą kreipėsi jo tėvo mokiniai bei daugelis jo paties mokinių su prašymu, jog imtųsi vadovauti jų bendruomenei ir ravas Baruchas jų prašymą priėmė.

Rabi Hilelis Gelbšteinas, ištikimas ravo Barucho mokinys, pasakojo: „Ėmiau mokytis pas ravą Baruchą dar esant gyvam Baal aSulamui.

Mokiausi pas jį keletą metų iki jo tėvo mirties. Šituo laikotarpiu jis mane mokė kabalos išminties iš knygos „Mokymas apie dešimt sfirot“.

Per visus tuos metus ravas Baruchas man nepasakė nei vieno žodžio apie darbą Kūrėjui ir man net neatėjo į galvą mintis, jog jis turi supratimą apie šį išaukštintą dalyką.

Po Baal aSulamo mirties, kai mokiniai paskyrė ravą Baruchą tęsti jo tėvo kelią ir užimti jo vietą, ravas Baruchas pradėjo kalbėti apie labai gilius darbo Kūrėjui aspektus.

Tada visi mokiniai pamatė, jog jis kalba su absoliučiu tikslumu, lygiai tais pačiais žodžiais, kaip jo tėvas.

Tuo tarpu kiti kalbėdami įnešdavo kažką iš savo supratimo, ir kalba nebūdavo tokia tiksli.

Aš be galo stebėjausi: kaip galėjo žmogus, tiek daug suprantantis Toroje ir Kūrėjo darbe, daug metų nepasakyti nei vieno žodžio apie tai?!

Tada pamačiau jo begalinį didumą – jis iš tiesų buvo didžiausias iš didžiausių. O iš kitos pusės – pats kukliausias“.