• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         14.

Dabar tampa aiškus išminčių posakis:
„Pas ką Tora yra jo specialybė“,
iš žmogaus užsiėmimų dydžio Tora išaiškėja jo tikėjimo dydis.
Iš tikro išsireiškimas „jo specialybė“ – אומנותו turi tas pačias raides,
kaip ir „jo tikėjimas“ – אמונתו.

Tai panašu į žmogų, kuris sutinka paskolinti draugui pinigų.

Vienas žmogus gali paskolinti draugui vieną lyrą,
o jei draugas paprašys paskolint dvi lyras, jis atsisakys.
Kitas gali patikėti draugui šimtą lyrų, bet ne daugiau.

Dar kitas gali draugui paskolinti pusę turto, bet ne visą turtą.

Ir tik paskutinis gali patikėti draugui visą turtą, be šešėlio baimės.
Todėl jo tikėjimas skaitosi absoliutus, o kiti tik daliniai.

Taip vienas žmogus, pagal savo tikėjimo dydį,
skiria Toros mokymuisi ir dvasiniam darbui tik valandą per dieną.

Kitas skiria dvi valandas, t.y. pagal savo tikėjimo dydį šio užsiėmimo svarbumu.

Ir tik trečias nepraleidžia netgi akimirkos iš savo laisvo laiko,
kad neužsiimti Tora ir dvasingumu.

Išeina, tik pas trečią yra pilnas tikėjimas,
nes patiki Kūrėjui visą savo „turtą”.
Tačiau pas kitus tikėjimas yra tik dalinis.