• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

אהבת ה' ואהבת הבריות 

Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

3.

Viena priedermė

Čia iškyla keletas klausimų,  iš to kas pasakyta aišku,

kad mes, nors ir būdami „Toros žmonėmis“, visai nevykdome Toros.

Tai reiškia, kad mes atliekame „atskirus“ aspektus,

visai nepasiekdami „bendrumo“.

Apie tai parašyta: „Tuo metu, kai jūs vykdote Kūrėjo norą, vargšai bus  pas kitus,

o ne pas jus“ (Raši).

Ir iš tikro, kaip gali būti vargšų, kai visi vykdo Kūrėjo norą ir myli artimą, kaip patį save?

Panagrinėkime Jeruzalės Talmudo pasakojimą apie vergo judėjo įsigijimą,

nors iš tikro šis pasakojimas liečia ne tik judėją.

Todėl, net „gerą“, t.y. žmogų perėjusį į judaizmą, privaloma mylėti, kaip ir save patį.

Apie tai parašyta: „Viena Tora ir vienas įstatymas bus jums ir gerui, gyvenančiam tarp jūsų“ (Bemidbar 15 – 16).

Ir „geras“ reiškia, kartu gyvenantis svetimšalis, kuris negavo Toros,

tačiau atsitraukė nuo „avoda zara“ (stabmeldystės).

Kaip parašyta: „Ir gerui jūsų vartuose atiduokit“ (Dvarim 14 – 21).

Ir tai „Vienos priedermės“ paslaptis, apie kurią tana (Mišnos išminčius) sako:

„Padarė vieną priedermę –  laimingas, nes persvėrė save ir visą pasaulį į nuopelnų pusę“ (Talmudas, Kidušin 40 – 2).

Tačiau labai sunku suprasti, ką reiškia „visą pasaulį“?

Iš tikro labai abejotina, ar pats žmogus yra „per pusę su nuodėmėmis ir per pusę su nuopelnais“, todėl kaip galima taip teigti apie visą pasaulį?

Juk pasaulis pilnas gojų ir despotų, ir kaip gali tana (išminčius – mokytojas) matyti pasaulį „pusę ant pusės“?

Ir apie save dar galima taip pasakyti, tačiau tik ne apie visą pasaulį.

Juk tiksliau būtų galima pasakyti „visas Izraelis“, ir kodėl tana čia „prijungia“ dar ir „visą pasaulį“?

Argi mes turime vykdyti „aravutą“ (laidavimą – atsakomybę) taip pat ir su viso pasaulio tautomis, kad į „bendrą sąskaitą“ įjungtume savo „gerus darbus“?

Taip reikia suprasti, kad čia yra kalbama tik apie Toros „veiksmo priedermes“,

atvedančias visą pasaulį prie norimo tikslo.

Todėl, kai mes sakome „Viena priedermė“, be jokios abejones kalba eina apie „veiksmo priedermę“.

Ir tai atitinka Hilelio žodžius: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“,

nes vien tik šios priedermės dėka galima nusipelnyti tikro tikslo – susiliejimo su Kūrėju.

Todėl matome, kad vienos priedermės dėka galima pasiekti galutinį tikslą.

Iš tikro nėra jokio sunkumo su priedermėmis „tarp žmogaus ir Kūrėjo“,

nes šių priedermių „veiksmo pusė“ taip pat turi tą patį tikslą – „kūno ištyrinimą“.

Ir paskutinis šio „ištyrinimo“ taškas yra  „mylėti savo draugą ,kaip patį save“,

po kurio iškart eina sekanti pakopa – „susiliejimas“.

Čia yra „bendras“ ir „atskiras“ aspektai, nes visi „atskiri“ atvejai duoda „bendrą“ aspektą, atvedantį prie galutinio tikslo.

Todėl nėra skirtumo iš kokios pusės pradėti – ar nuo „bendro“,ar nuo „atskiro“.

Juk svarbiausia – pradėti, o ne „trypčioti vietoje“, kol pasieksime savo tikslą.