• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

אהבת ה' ואהבת הבריות  

Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

4. (2)

„Ir susiliek su Juo“

Dabar galime išsiaiškinti savo galutinį tikslą – „Ir susiliek su Juo“.
Iš tikro šis išauštintas „susiliejimas“ yra ne kas kita,
tik „šakos“ formos (pobūdžio) sutapimas su „Šaknimi“.
Ir iš kitos pusės visas „žemumas“ ir niekingumas,
tai ne kas kita, tik nutolimas nuo „Šaknies“.
Kitaip sakant, jei kiekvienas kūrinys labiau save ištaiso ir įgauna „sąlygojimo“ pobūdį,
tuo šis kūrinys labiau kyla į „viršų“ ir daugiau gali „susilieti“ su Palaimintu Kūrėju.
Ir atvirkščiai, jei kiekvienas kūrinys labiau didina gavimą ir meilę sau, tuo jis labiau randasi „žemume“ ir niekingume, bei didesniame nuotolyje nuo Kūrėjo.

Ir kaip „vaistas“ mums yra paruošta Tora ir priedermės, kurias galima pradžioje vykdyti „lo
lišma“, t.y. kad gauti užmokestį, ir tai galioja „mažoje“ auklėjimo būsenoje.
Tačiau, kai žmogus „išauga“, jį išmoko vykdyti Torą ir priedermes „lišma“ – padaryti Kūrėjui malonumą.

Dabar galime suprasti išminčių pasakymą:
„Argi svarbu Kūrėjui ar gyvulys skerdžiamas nuo kaklo, ar nuo sprando?
Juk priedermės yra duotos, kad ištyrinti jomis žmones“.
Ir kol kas mes dar nežinome, kas tai per „ištyrinimas“?
Tačiau aišku tai, kad „žmogus gimsta „laukiniu asilu“ ir yra „paskendęs“ savo žemoje bei niekingoje meilėje sau, be jokios „kibirkšties“ meilei ir sąlygojimui artimui.
Ir šioje būsenoje žmogus yra toliausiai nutolęs nuo savo Palaimintos ir Išaukštintos „Šaknies“.

Tačiau, kai žmogus „paauga“ ir yra auklėjamas Toros ir priedermių dvasia, su intencija „padaryti
malonumą Kūrėjui“, jis ateina į kitą, „sąlygojimo artimui“, pakopą.
Ir tai įvyksta naturaliai, užsiėmimų Tora ir priedemėmis „lišma“, dėka.
Tai reiškia, kad Tas, kuris davė Torą, žinojo, kaip pasakė išminčiai:
„Sukūriau blogio instinktą ir sukūriau jam vaistą (prieskonį) – Torą“.

Ir taip kūrinija vystosi ir kopia šiomis išaukštintomis pakopomis, kol savo viduje visiškai „praranda“ egoistinę meilę sau ir įgauna norą tik sąlygoti, arba gauti su sąlygojimo intencija.
Apie tai ir pasakė išminčiai: „Priedermės yra duotos, kad ištyrinti jomis žmones“.
Ir tada žmogus susilieja su „Šaknimi“, kaip pasakyta:

„Ir susiliek su Juo“.