• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

מהות הדת ומטרתה 

Religijos (Toros) esmė ir tikslas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

6.

Vystymasis „sąmoningai – savo noru“ ir vystymasis „nesąmoningai – prievarta“

Iš tikro dvi jėgos „stumia“ mus, kad užliptume ant minėtų „laiptų“ pakopų,

kurių pabaiga siekia „Dangų“, ir tai yra galutinis taškas – „formų su Kūrėju sutapimas“.

Ir visas skirtumas tarp šių dviejų jėgų yra tas,

kad viena jėga stumia mus „nesąmoningai – prievarta“,

t.y. be mūsų pasirinkimo.

Ši jėga stumia mus „iš užpakalio“, ir šią jėgą mes apibrėžėme,

kaip „kentėjimų kelias“, arba „žemės kelias“.

Ir visa tai pas mus ateina, kaip „musar“ (dorovės) filosofija,

dar vadinama „etika“, kuri yra paremta praktiniu – kritiniu pažinimu.

Todėl šio mokymo principo aiškinimas remiasi ta žala,

kurią gimdo naudojimasis savo egoizmu,

nes šie mūsų „patyrimai“ yra „atsitiktiniai“,

be mūsų pasirinkimo ir suvokimo,

t.y. „nesąmoningi“ ir „priverstiniai“.

Tačiau ir šie „patyrimai“ garantuotai veda mus į tikslą,

nes ir jų dėka mumyse didėja ir stiprėja blogio pažinimo lygis.

Ir aišku, kad tuo dydžiu, kuriuo mes pažįstame blogį,

tuo pačiu greičiu mes jį paliekame.

Taip mes „užlipame“ ant aukštesnio mūsų išsivystymo „laiptelio“.

Ir kita jėga „stumia“ mus „sąmoningai“,

tai reiškia pagal mūsų pačių „pasirinkimą“.

Todėl ši jėga jau „traukia“ mus iš priekio,

o ją mes apibrėžėme, kaip „Toros ir priedermių kelias“.

Be to, priedermių vykdymo ir dvasinio darbo,

kad „suteikti malonią dvasią Kūrėjui“ dėka,

šis „blogio pažinimas“ mumyse vystosi nuostabiai greitai.

Kaip yra paaiškinta str. „Toros dovanojime“ 13 sk.

Todėl čia mes išlošiame dvigubai:

1. Mums nereikia laukti gyvenimo įvykių, kurie „pastumtų“ mus iš „užpakalio”.

Tai reiškia, kad visa šio postūmio „apimtis“ yra matuojama pagal skausmų

ir sugriovimų „dydį”, kurį sąlygoja blogis mumyse.

Tačiau, dirbant Kūrėjui,

šis „pažinimas“ pas mus vystosi be išankstinių „sugriovimų“ ir „skausmų“.

Dargi atvirkščiai, dirbdami Kūrėjo darbą,

mes jaučiame malonumą ir ramybę.

Taip pat šio darbo dėka pas mus atsiranda pažinimas ir neapykanta

savanaudiškumui bei „meilei sau“, nes egoizmo „kibirkštys“ trukdo mums

pajausti tikrą sąlygojimo Kūrėjui mėgavimosi skonį.

Iš tikro šiuo keliu laipsniškas „blogio pažinimo“ jausmas pas mus vystosi

dideles ramybės ir malonumo gavimo „fone“.

Tai reiškia, gaunant gerumą, dirbant Kūrėjo darbą, nes šis malonumas ir

ramybė ateina pas mus dėl „formų su Kūrėju sutapimo“.

2. Eidami Toros keliu, mes išlošiame laiko, nes dirbdami „sąmoningai“,

galime padidinti „tempą“, ir savo noru pagreitinti vystymąsi.