• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שלבי הסולם חנוכה נר חנוכה  

Šlavei haSulam „Chanukos žvakė“

ravas Baruchas Ašlagas

(Ištraukos)

2.

Baal Sulamas paaiškino, kad žodis Chanuka sudarytas iš dviejų žodžių chanu – ko (חנו- כה).
Tai reiškia „chanu“ – ilsėjosi, „ko“ (כה),
tai yra 25 (כה - gematrija 25) kislevo mėnesio dieną.
Iš tikro 25 kislevo dieną nebuvo karo chašmonėjų sukilime,
o buvo pertrauka.

Panašiai kaip prieš lemiamą ataką, kariuomenė nori sutelkti jėgas,
todėl kariuomenei duodamas poilsis,
kad galėtų persigrupuoti ir sukoncentruoti jėgas naujam karo tęsimui.
Tačiau kvailiai, gavę įsakymą nebepulti priešo, galvoja,
kad tai jau karo, t. y. „karo su savo vidiniais dvasiniais priešais“, pabaiga.

Todėl Chanuka simbolizuoja tik ištaisymą,
ir dar negalima naudotis indais (norais) šventume.
Tai tik pasiruošimas ir ištaisymas, ir yra draudžiama naudotis jais,
o galima tik „žiūrėti“ į Chanukos žvakes.

Iš tikro Chanukos žvakė simbolizuoja dvasinį stebuklą,
t. y. Izraelio tauta išsivadavo iš graikų valdžios, kuri draudė jiems laikytis Toros.
Tačiau tai tik pusė darbo, tai tik ištaisymas,
tai dar nėra „kūrimo tikslo“ pasiekimas.

Tačiau Šabatas simbolizuoja „lyg pasaulį, kuris ateis“,
todėl tai kas bus Galutiniame ištaisyme, galime pajusti per Šabatą.
Ir per Šabatą reikia būtina gauti malonumą,
tai yra naudotis gavimo indus (norus).

Tiktai turime jiems (norams) suteikti „sąlygojimo“ intenciją.
Ir prie šio tobulumo turi ateiti visi pasaulio gyventojais,
kaip parašyta: „Neatstumtas nuo Jo ir atstumtasis“.
Kūrimo tikslas yra „padaryti gerą kūriniams“,
t. y. gerumą turi gauti visi,
nepriklausomai nuo tautos ir lyties.
Dabar galime atsakyti į klausimą, koks ryšis tarp Šabato ir taikos namuose.
Pavadinimas „namai“ rodo į tobulumą, t. y., kai žmogus yra „tobulume“, skaitosi,
kad jis randasi „namuose“, kaip pasakyta „su išmintimi bus pastatyti namai“.
Todėl, tie kurie gauna išminties (chochma) šviesą, vadinasi „esantys namuose“.
Tačiau, kai žmogui dar reikia ištaisymų,
jis turi labai saugotis,
kad nepakliūtų į svetimą (klipot) įtaką ir nenusidėtų.

Tada žmogus privalo išeiti iš „namų“,
nes draudžiama jam gauti šią didelę šviesą,
kad „išorinės“ jėgos (klipot) negalėtų prisitvirtinti ir pavogti šią šviesą.
Todėl žmogus turi išeiti į kelią (Kūrėjo kelią) ir gauti ištaisymus,
tada žmogus gali gauti ištaisymo šviesą,
vadinamą „paslėptu gerumu“ (chasadim mechusim).
Ir prie tos šviesos negali „prisikabinti“ išorinės jėgos (klipot).
Šis ištaisymas vadinamas achsanija (אכסניא - viešbutis),
nes šis ištaisymas skirtas tik „esantiems (ištaisymo) kelyje“.
Kokia ir yra visų viešbučių paskirtis.

Matome iš Toros, kad Noachas taip pat atliko tokį ištaisymą.
Ir tol kol žmogus nėra tobulume,
jis turi išeiti į „ištaisymo kelią“, nes tai „Kūrėjo kelias“,
ir tuo „keliu“ žmogus gali ateiti prie tobulumo.
Todėl žmonės, dar nepasiekę tobulumo vadinami „keliauninkais“,
ir nors jie gali būti teisuoliai, kaip Noachas,
bet vis tiek yra juose trūkumas,
nes jie ištaisė tik „dvasinius (sąlygojimo) indus“...

Kaip sakėme apie Chanukos žvakės prasmę,
kad tai tik dvasinis ištaisymo aspektas,
todėl yra draudžiama naudotis Chanukos žvakėmis,
nes stebuklas buvo tik dvasiniams indams.
Iš tikro galima tik žiūrėti į šias žvakes.
Tačiau Šabatas skaitosi tobulumu,
todėl per Šabatą galima gauti „namų“ šviesą.
Tai yra kūrimo tikslo šviesa,
todėl yra priedermė per Šabatą gauti kuo daugiau malonumų.
Tik viena sąlyga, kad šie malonumai turi būti šventume, t. y. „namų“ aspekte.
Todėl Šabatas vadinamas Šalom (taika, tobulumas).
Ir Šabatinės žvakės vadinamos: „Taika namuose“.