• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

החרות 

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

18.

Visuomenės gyvenimo dėsnis: „Sekti pagal daugumą“

Ir dabar visiškai suprantamas individo laisvės aspektas.
Tačiau iš tikro egzistuoja klausimas:
iš kur dauguma paėmė sau teisę „apriboti“ individo laisves“?
Tai reiškia atimti iš žmogaus tai,
kas yra brangiausia jo gyvenime, t.y. „laisvę“?
Juk ir pirmo žvilgsnio tai vien tik „prievartos politika“?

Tačiau, kaip jau gerai paaiškinome natūralų Apvaizdos priedermių dėsnį,
kad kiekvienas iš mūsų privalome gyventi visuomenės gyvenimą.
Todėl kiekvienas iš mūsų tampa įpareigotas saugoti ir puoselėti visuomenės gerovę.
Ir visa tai galima įgyvendinti tik principu:
„Sekti pagal daugumą“,
tai reiškia, kad pavienio žmogaus nuomonė negali būti klausoma ir vykdoma.

Iš tikro matome daugumos teisės „apriboti“ individo laisvę šaltinį.
Todėl savaime aišku, kad tais klausimais,
kurie neliečia „materialios“ visuomenės gerovės,
pas daugumą visiškai nėra jokios teisės ir pasiteisinimo „atimti“ ir „apriboti“ individo laisvę.
Ir jei kas taip elgsis,
jis skaitysis „grobikas“ ir „smurtautojas“,
iškeliantis „kumščio politiką“,
kaip svarbiausią, pasaulyje.
Tai reiškia, kad čia jau „nebegalioja“ Avaizdos duotos teisės daugumai,
pagal savo norą, „apriboti“ individo laisvę.