• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לספר הזהר כז  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                     27.

Iš tikro „Prisikėlimas iš numirusių“ bus prieš pat „Galutinį ištaisymą“, t.y. Antros būsenos pabaigoje.
Ir kai nusipelnėme panaikinti mūsų didelį „norą gauti“ – „egoizmą“, tada gavome norą tik „sąlygoti“.
Tada nusipelnėme visų nuostabių sielos pakopų, vadinamų:
nefeš, ruach, nešama, chaja ir jechida, kurias gavome dėka savo darbo, panaikindami savo didelį „norą gauti sau“ – „egoizmą“.

Ir aišku, kad ateiname į patį didžiausią tobulumą, bei galime „prikelti“ kūną iš numirusių su visu jo milžinišku noru gauti, o mūsų kūnas jau neatskiria mus nuo „susiliejimo“ su Kūrėju.
Netgi atvirkščiai, mes nugalime kūną ir duodame jam „sąlygojimo“ formą.

Ir iš tikro ši tvarka galioja, norint nugalėti bet kokią mūsų blogą savybę, kurią mes norime pašalinti.
Tai reiškia, kad iš pradžių mes privalome atsisakyti šios savybės pilnai, kad visiškai neliktų jos veikimo.
Ir po to jau galima šią ydą panaudoti teisingai „vidurinės linijos“ principu.
Tačiau kol nepašalinome visiškai iš savęs šios blogos savybės, negalima jos naudoti tinkamu būdu.