• וימררו את חייהם בעבדה קשה בחמר ובלבנים ובכל עבדה בשדה את כל עבדתם אשר עבדו בהם בפרך. שמות א' – יד Apkartino mūsų gyvenimą sunkiu darbu...ir visais lauko darbais, kuriuos dirbo vergiškai“ (Šmot 1 – 14).

שלבי הסולם דברים כי אתם המעט מכל העמים 

Šlavei haSulam „Juk jūs mažiausi iš visų tautų“

ravas Baruchas Ašlagas

(Ištraukos)

2.

Ir nors dar žmogus randasi savo savimeilėje,
vis tiek ateina pas jį „švytėjimas“ iš viršaus,
vadinamas אתערותא דלעילא (itoruta deleeila) „sužadinimas iš viršaus“.
Todėl „pakilimo“ metu žmogus turi pats „sužadinti“ savyje „kritimo“ būseną,
kuri buvo pas jį anksčiau.
Ir pagalvoti dėl kokios priežasties tada gavo „kritimą“,
ir ką turi ištaisyti, kad vėl taip neatsitiktų.

Taip pat reikia tikėti, kad žmogus įėjo į „kritimą“ todėl,
kad jį „išmetė“ jį iš viršaus ir jis „nukrito“ taip žemai.
Tada galima „dirbti“ su savimi ir padaryti „ištaisymus“,
kad suprasti „kritimą“ ir vėl nesugrįžti.
Ir svarbiausia suvokti, kad „kritimas“ tai tik ištaisymas.

Baal Sulamas sakė, jei žmogus brangina ir dėkoja už kiekvieną dalyką,
kurį gavo iš viršaus, tai sąlygoja,
kad žmogui būtų duodamas truputis tikro švytėjimo.
Iš tikro „viršuje“ mato, kad žmogus mokės tai išsaugoti.
Apie tai pasakė išminčiai Talmude (Chagiga 4 – 1):
„Mokėmės: kas yra kvailys?
Tas, kas praranda viską, kas jam yra duodama“.

Yra taisyklė – tai kas žmogui nesvarbu,
nėra saugoma akylai, todėl prarandama.
Todėl iš viršaus neduodamas švytėjimas,
jei žmogus nesugeba jo išsaugoti.
Tačiau jei „viršuje“mato,
kad žmogus vertina net ir mažiausią dalyką šventume,
tada jis iš tikro mokės išsaugoti, tai ką jam duos.
Vadinasi, jei žmogus stengiasi šlovinti ir dėkoti Kūrėjui už tai,
kad davė jam protą ir norą priartėti prie šventumo,
tai sąlygoja, kad iš viršaus duotų jam ir tikrą „švytėjimą“.