• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות לב  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           32.

Panagrinėkime „Tikunei Zohar“ pasakymą nuo pabaigos į pradžią.
Ten sakoma, kad yra baimė ir meilė, pas žmogų,
užsiimantį Torą ir priedermėmis „dėl užmokesčio“,
t.y. žmogus tikisi kokio nors materialaus gerumo iš Toros ir dvasinio darbo.
Ir tai skaitosi „tarnaitės“ aspektas,
apie kurį parašyta: „Tarnaitė, jei paveldi ponią“.
Tačiau juk taip pat parašyta:
„Visada turi žmogus užsiimti Tora ir priedermėmis, netgi lo lišma“.
Tada, kodėl gi: „Pyksta žemė“?
Ir dar reikia suprasti ryšį tarp užsiėmimo Tora „lo lišma“ su aspektu „tarnaitė“.
Taip pat pasakymą „paveldi ponią“,

apie kokį „paveldėjimą“ čia yra kalbama?