• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

השלום 

Taika

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

6. (5)

Mišna: „Viskas yra duodama už užstatą, o „tinklas“ užmestas ant visų „gyvųjų“

Ir čia rabi Akiva pavaizduoja dvi žmonių rūšis:

Pirma rūšis.

Tai žmonės iš aspekto „atidaryta parduotuvė“, kurie šį pasaulį laiko kaip

„atidarytą parduotuvę“,

be Šeimininko – Pardavėjo.

Todėl apie juos parašyta:

„Sąskaitos knyga“ atverta, o ranka rašo“.

Tai reiškia, nors jie ir nemato jokios „priežiūros“,

tačiau visi jų veiksmai yra užrašomi į „knygą“.

Ir tai atlieka „vystymosi dėsnis“, kuris yra tvirtai „uždėtas“ ant žmonijos.

Kaip jau sakėme aukščiau, kad „nuodėmingi veiksmai“ patys „pagimdo“

„geras būsenas“.

Antra rūšis.

Tai žmonijos grupė, kuri vadinasi: „Norintis paimti į skolą“.

Ir tai žmonės, kurie skaitosi su „Šeimininku, todėl imdami iš

„parduotuvės“, jie „ima į skolą“.

Tai reiškia, kad jie garantuoja „Pardavėjui“ sumokėti „pilną kainą“ ir ateiti

į „Galutinį kūrimo tikslą“.

Ir apie juos pasakyta:

„Kiekvienas, norintis paimti į skolą, gali ateiti ir paimti“.

Todėl, jei paklausime: koks yra skirtumas tarp pirmos žmonių rūšies,

kuriuos „vystymosi dėsnis“ įpareigoja ateiti prie galutinio tikslo?

Ir antros žmonių rūšies, kurie sąmoningai „priverčia“ save dirbti Kūrėjo darbą,

eidami Tiesos keliu?

Juk abi žmonių grupės galiausiai turės pasiekti tą patį rezultatą?

Į tai atsako rabi Akiva:

„Išieškotojai pasirodo pastoviai, kiekvieną dieną ir išreikalauja iš žmogaus

su jo sutikimu,

ar be jo sutikimo“.

Ir iš tikro, abi žmonių rūšys kiekvieną dieną „atiduoda skolą“.

Tik, žmogui dirbant Kūrėjo darbą, „taikios jėgos“ skaitosi „patikimais

(geranoriškais) antstoliais“, kiekvieną dieną pilnai „išieškančiais“ iš

žmogaus skolą.

Tačiau kitai žmonių grupei bekompromisinės „vystymosi dėsnio“ jėgos

skaitosi „patikimais (griežtais) antstoliais“, taip pat kiekvieną dieną, tačiau

jau be žmogaus sutikimo, pilnai išieškančiais skolą.

Apie ir rašo mišna:

„Išieškotojai pasirodo pastoviai, kiekvieną dieną ir išreikalauja iš

žmogaus su jo sutikimu,

ar be jo sutikimo“.

Tik tarp šių žmonių grupių yra vienas esminis skirtumas:

„Su jo (žmogaus) sutikimu, ar be jo sutikimo“.

Tai reiškia, kad vienai žmonių grupei,

kuriems skolą išieško bekompromisinės „vystymosi dėsnio“ jėgos,

šis procesas vyksta „be žmogaus sutikimo“.

Todėl tai pasireiškia labai skausmingomis „likimo audros bangomis“ ,

stumiančiomis žmogų „iš užpakalio“ į priekį.

Iš tikro „skola“ yra išieškoma be žmogaus sutikimo,

todėl su dideliais kentėjimais, „blogio jėgų“,

stumiančių žmogų „iš užpakalio“, atvėrimu.

Tačiau kita žmonių grupė sąmoningai, savo noru „grąžina skolą“,

t. y. sutinka su kūrimo tikslu.

Tai reiškia, kad  ši žmonių grupė,

panaudodama Toroje esančias ypatingas jėgas,

ateina prie „blogio savyje pažinimo“, 

kaip apie tai yra aprašyta str. „Religijos (Toros) esmė ir tikslas“ .

Ir šiuo sąmoningu darbu žmogus laimi dvigubai.

Pirma nauda.

Šios jėgos atsiveria, dirbant Kūrėjo darbą, todėl skaitosi,

kaip „traukiančios žmogų“ ir priekio, lyg „magneto jėga“.

Iš tikro viskas vyksta su meile ir su visišku žmogaus sutikimu.

Ir todėl žmogui nereikia praeiti jokių skausmų ir kentėjimų,

kaip pirmoje žmonių grupėje.

Ir antra nauda.

Šios jėgos „pagreitina“ ėjimą į kūrimo tikslą,

kurį vykdo kiekvienos kartos teisuoliai bei pranašai,

nusipelnę aiškaus Kūrėjo valdymo suvokimo.

Todėl aiškiai matome didelį skirtumą tarp tų žmonių,

iš kurių yra „išieškoma skola“ su jų sutikimu, ir be jų sutikimo.

Kaip gerumo ir malonumo „šviesos“ privalumas prieš blogų skausmų ir

kentėjimų „tamsą“.