• אולם עדיין נשאר לנו מקום לשאלה, אם כל תכלית התורה וכל הבריאה, אינה אלא להרים את האנושות השפלה, עד שיהיו ראויים לאותו רוממות הנפלאה – "ולדבקה בו יתברך ויתעלה". היה לו לברא אותנו ברוממות זו, ולא להטריח אותנו ביגיעת הבריאה, התורה והמצוות? בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje? Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse? (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    38.

Panagrinėkime reikalavimą užsiėminėti Tora ir priedermėmis „lišma“.
Pirmiausiai reikia suprasti patį pavadininą „Tora lišma“ (dėl pačios Toros).
Kodėl apibrėžiamas pats tobuliausias ir optimaliausias dvasinis darbas vadinamas „lišma“?
O netobulas dvasinis darbas – „lo lišma“?
Juk pagal paprastą supratimą užsiėmimas Tora ir priedermėmis turi būti,
nukreipiant širdį, kad galėtum suteikti malonumą Kūrėjui, o ne sau.
Todėl reikėjo pavadinti ir apibrėžti mokymą „Tora lišmo“ (dėl Jo – Kūrėjo) ir „Tora lo lišmo“.
Tai reiškia „Dangaus vardu“, tačiau kodėl apibrėžiame tai „lišma“ ir „lo lišma“,
kas reiškia dėl pačios Toros?

Ir iš tikro yra čia papildomas supratimas.
Tai reiškia, kad pats pasakymas rodo, kad užsiėmimas „Tora lišmo“,
t.y. suteikti „malonią dvasią Kūrėjui“, dar nėra pakankamas,
bet jis turi būti „lišma“, t.y. dėl pačios Toros.
Tačiau tai reikalauja paaiškinimo.