Po mokytojo Baal aSulamo mirties rabi Menachem Idelštein tapo pačiu
ištikimiausiu Baal aSulamo sūnaus ravo Barucho mokiniu.
Jis netgi persikėlė gyventi į Bnei Braką, kad tik galėtų būti arčiau savo mokytojo.
Kiekvieną naktį, jis kaip ištikimas
kareivis žingsniuodavo į naktines
pamokas pas ravą Baruchą, kurios prasidėdavo antrą valandą nakties ir
trukdavo iki pat ryto.
Taip pat ir kiekvieną dieną, po pietų, jis vėl traukdavo pas savo mokytoją.
Rabi Menachem nepraleisdavo nei vienos pamokos, ir nei vienos šventės.
Kiekvieną penktadienį rabi Menachem atvykdavo į Maldos namus dar
likus keletui valandų iki Šabato pradžios.
Jis
stengdavosi paruošti viską, ko reikia Šabatui.
Paruošdavo baltas sraltieses, skirtas užtiesti stalams, taip pat žydras
barchatines staltieses, kurios
buvo tiesiamos ant ravo Barucho ir ant
chazano maldos stalų.
Paruošdavo kavos ir arbatos. Dar sutvarkydavo knygas.
Ir kai jau viskas būdavo atlikta, prisijungdavo prie ravo Barucho ir kartu
su juo mokydavosi švento Ari knygą „Intencijų vartai“, kalbančią apie Šabato aspektus.
Ravui Menachem pastovus mokymasis su ravu Baruchu buvo
nepajudinamas dėsnis.
Gyvenime niekada nėra praleidęs
naktinės pamokos su savo mokytoju.
Ir netgi kai Šabatą švęsdavo kur nors kitur, jis vis tiek pirmiausiai ateidavo
į ravo Barucho Mokymo namus, ir čia kaip įprastai mokydavosi iki pat
ryto kartu su
savo mokytoju.
Ir tik tada vykdavo švęsti Šabato, nežiūrint į
didelį atstumą, kurį jam
tekdavo važiuoti...