• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Ravas Menachem Idelštein - ištikimas ravo Barucho mokinys (8)

Kūrėjo darbininkas, atsidavęs visa širdimi ir siela

Kartą, po Roš Ašana šventės, ravas Menachem pasijautė blogai ir buvo

 paguldytas į ligoninę.

Gydytojai, norėdami atlikti visus tyrimus ir suteikti visą reikalingą

 pagalbą, paliko jį ligoninėje ilgesniam laikui.

Atėjo Jom Kipur šventės išvakarės, o jis vis dar ligoninėje.

Kai jo atėjo aplankyti keletas mokinių, rado jį sėdintį ant lovos baisiai nusiminusį.

Rabi Menachem nepergyveno dėl savo sveikatos, jis nepergyveno dėl

 jokio materialaus dalyko, jam rūpėjo tik viena – ar jis turės praleisti Jom

 Kipuro šventę ne šalia savo mylimo mokytojo ir savo draugų?

Ir vis tik tos dienos vidurdienį, jis tarsi jaunuolis, kupinas jėgų ir gyvybės,

 tekinas nulėkė į savo mokytojo Mokymo namus, tiesiai į vaišes, kurios

 yra rengiamos prieš pat Jom Kipuro šventę.

Jis prisistatė ten degančiais skruostais, visas kupinas didžiulio džiaugsmo,

kad nusipelnė tokios Kūrėjo malonės...

Vertėtų paminėti, jog ravas Baruchas daugybę kartų yra sakęs, jog tas

begalinis džiaugsmas, kuriuo pasižymėjo rabi Menachem, yra didžiulė

 Kūrėjo dovana.

Šis džiaugsmas yra patikimiausias liudytojas, kad žmogus yra

 pastoviame ryšyje su Kūrėju.

Rabi Menachem Šabato naktį pirmas ateidavo į Mokymo namus.

Šviečiančiu veidu ir trykštantis džiaugsmu, atidarydavo duris ir sušukdavo

Mokymo namų sienom ir knygoms: „Šabat Šalom!“

Parašyta Toroje: „Jei žmogus numirs Šventovėje“ - tai Toros Šventovė.

Vieną trečiadienio rabi Menachem sėdėjo Mokymo namuose su savo

 draugais ir mokėsi, kai staiga pasijuto blogai.

Buvo nuvežtas į ligoninę, joje praleido keletą dienų ir penktadienį mirė.

Jam buvo aštuoniasdešimt ketveri metai.