• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שמעתי 

„Šamati“

ravas Baruchas Ašlagas

 31.

„Kieno dvasia patinka žmonėms“

„Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10).

Iškyla klausimas:

Iš tikro mes matome,

kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais?

Ir jeigu taip, tai:

„Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui?

Tačiau reikia patikslinti:

Iš tikro nepasakyta, kad patinka pats išminčius, bet patinka jo „dvasia“.

Tai reiškia, kad tik  išminčiaus ir aplinkinių „kūnai“ gali būti nesutarime.

Tai yra todėl, kad kiekvienas žmogus (kūnas) tarnauja savo egoizmui,

o tuo tarpu žmogaus „dvasia“ –  tai jau dvasingumas.

Ir  todėl dvasia „patinka žmonėms“,

nes teisuolis pritraukia šviesos „gausybę“ dėl visų žmonių.

Tačiau kol kas žmonių dvasia negali „apsirengti“ šia  šviesa,

ir todėl  jie (kiti žmonės) negali suvokti ir pajausti šios „gausybės“,

kurią pritraukia teisuolis.