Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
!חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Pati ryškiausia rabi Šmuelio savybė buvo jo meilė draugams.

Jo gyvenime meilė artimui buvo jam didžiausia vertybė.

Visos jo mintys sukosi apie naudą ir pagalbą artimui ir bendruomenei.

Jis buvo visiškai atsidavęs bendruomenei, kartais savo paties gerbūvio sąskaita.

Jeigu tarp draugų įvykdavo konfliktas, rabi Šmuelis taip pergyvendavo,

kad nerasdavo sau vietos.

Išsiskyrimo skausmas atimdavo iš jo ramybę.

Visa tai liudija apie didžiulę rabi Šmuelio atsakomybę ir rūpestį dėl

bendruomenės.

Tai buvo jautrios ir subtilios sielos žmogus.

Visus savo sielos kampelius paskyrė tam, kad kiltų šventumo pakopomis.

Rabi Šmuelis pasižymėjo ypatingu atsidavimu ir savęs anuliavimu –

tiek prieš draugus, tiek prieš mokytoją ravą Baruchą.

Rabi Mileris pasakojo:

„Vienu metu ieškojau galimybių pradėti savo verslą.

Galvojau apie savo natūralių maisto produktų parduotuvę.

Bet aš neturėjau jokio supratimo apie tuos natūralius produktus ir jei ne

rabi Šmuelio pagalba, man nieko nebūtų išėję.

Rabi Šmuelis padėjo man visuose kasdieniniuose verslo reikaluose.

Jis tris mėnesius kasdien ateidavo į mano parduotuvę ir praleisdavo joje

pusantros valandos.

Jis su didžiule kantrybe aiškino man tų produktų naudingas savybes ir jų paskirtį.

Ir esu visiškai tikras, kad jei ne rabi Šmuelis, nebūčiau nieko pasiekęs“.

Ir čia tik labai mažas pavyzdys iš tūkstančių kitų, rodančių apie didžiulį

rabi Šmuelio darbą, vykdant svarbiausią Toros taisyklę „Ir mylėk savo

artimą kaip save patį“.