• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               55.

Šis Kūrėjo „atsivėrimas“ ir „tšuva“ (atgaila, sugrįžimas) ateina pas žmogų dviem pakopomis.
Pirmoji – tai, absoliutus Kūrėjo valdymo „bausme ir užmokesčiu“ supratimas.
Iš tikro nežiūrint į tai,
kad žmogus labai aiškiai mato užmokestį už priedermę „pasaulyje, kuris ateis“,
jis taip pat nusipelno pajusti nuostabų malonumą iškart čia šiame pasaulyje priedermės vykdymo metu.

Ir taip pat, nežiūrint į tai, kad suvokia bausmės kartėlį už kiekvieną prasižengimą,
laukiantį jį po mirties,
jis nusipelno pajusti kartų prasižengimo skonį čia ir dabar, savo gyvenime.
Todėl visiškai aišku, kad žmogus, nusipelnęs atviro valdymo,
yra užtikrintas, jog jau daugiau nenusidės.
Kaip žmogus yra užtikrintas,
kad nesužalos savo kūno organų,
tuo suteikdamas sau baisų skausmą.
Lygiai taip, žmogus yra užtikrintas,
kad įvykdys priedermę iškart, kai tik jis turės galimybę.
Kaip žmogus nepaliks šio pasaulio malonumo ar didelės naudos,
ateinančios jam į rankas.