• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo רבי ברוך אשלג שרשם מפי אבי בעל הסולם

                                                   7.

Ką reiškia: „Įprotis tampa antra prigimtimi“  מהו, ההרגל נעשה טבע שני                      

Įpročio dėka, kai žmogus pripratina save prie kokio tai dalyko,

tada tas dalykas tampa žmogui antra prigimtimi,

todėl nėra tokio dalyko, kurio žmogus negalėtų savyje pajausti.

Tai reiškia, kad nežiūrint į tai, jog žmogus neturi jokio pojūčio tame

dalyke, pripratimo dėka, žmogus pradeda jį jausti.

Ir reikia žinoti, kad „jutimo aspekte“ yra skirtumas tarp Kūrėjo ir kūrinių.

Tai reiškia, kad pas kūrinius yra aspektas „jaučiantis“ ir „jaučiamas“,

„siekiantis“ ir „siekiamas“.

Iš tikro mumyse yra bendras „jaučiančio“ su „juntama realybe“ aspektas.

Tačiau realybė be „jaučiančio“, tai pats Kūrėjas, o tai:

 „Mintis visai negali Jį suvokti“.

Pas žmogų, visa jo realybė, tai tik dėka „jaučiančio“ tą realybę.

Ir taip pat realybės teisingumas, vertinamas tik pagal „jaučiantį“  tą realybę.

Tai reiškia, ką „jaučiantis“ jaučia, tokia ir yra jam tiesa.

Todėl, jei žmogus jaučia „kartų“ skonį realybėje,

t.y. jis randasi tokioje būsenoje, kad jam blogai ir kenčia kentėjimus.

Toks žmogus dvasiniame darbe vadinasi –  „nusidėjėlis“,

nes jis kaltina Kūrėją, kuris vadinamas: „Geras ir darantis gėrį“.

Iš tikro Kūrėjas sąlygoja pasauliui vien tik gera,

o žmogaus jaučia, kad jis gauna iš Kūrėjo atvirkščiai,

t.y. toje būsenoje, kurioje randasi žmogus, jam yra blogai.

Todėl, reikia suprasti, ką pasakė išminčiai, sako Kūrėjas:

„Nesukūriau pasaulio, bet tik visiškiems nusidėjėliams,

arba absoliutiems teisuoliams“.

Paaiškinimas.

Jei žmogus jaučia „gerą“ skonį pasaulyje, tada jis pateisina Kūrėją, ir sako,

kad Kūrėjas sąlygoja pasaulyje vien tik gera.

Ir jei žmogus jaučia „kartų“ skonį pasaulyje, tada jis – nusidėjėlis,

nes kaltina Kūrėją.

Iš tikro viskas yra matuojama pagal žmogaus jausmus.

Tačiau Kūrėjui visai nepriskiriami visi šie pajautimai,

kaip parašyta Vienybės dainoje:

 „Tu toks, kaip visada, tavyje nėra nei trūkumo, nei pertekliaus“.

Todėl visi pasauliai ir visi pasikeitimai,

tik santykyje su „gaunančiaisiais“,

ir priklauso nuo žmogaus pajautimo.