• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

מאמר לסיום הזוהר 

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas - Baal Sulamas יהודה אשלג - בעל הסולם

16.

Ir taip pat galime suprasti išminčių pasakymą:
„Didesnis yra Toros mokytojo aptarnavimas už patį Toros mokymąsi.
Kaip pasakyta apie Eliša ben Šafatą, kad jis „užpylė“ vandenį ant Elijahu rankų,
nepasakyta: „mokėsi“, bet pasakyta: „užpylė“ (Talmudas, Brachot 7).

Iš pirmo žvilgsnio keista, kaip „paprasti“ veiksmai gali būti didesni už išminties pažinimą ir mokymą?
Tačiau kaip sakėme, kad pats „aptarnavimas“, kai yra mokytojas aptarnaujamas „buitiniais klausimais“, norint suteikti mokytojui „malonią dvasią“, atveda prie „susiliejimo“ su mokytoju.
Tai reiškia, kad ateinama prie „formų sutapimo“, t.y. tada mokinys gauna mokytojo mintis, nuomonę ir apmąstymus, paslaptimi: (פה אל פה) „pe el pe“ (iš burnos į burną).

Ir tai susiliejimas: (רוחא ברוחא) „rucha be rucha“ (dvasios su dvasia),
t.y. to dėka mokinys nusipelno pasiekti Kūrėjo didumą,
tokiu dydžiu, kad apverčia „sąlygojimą“ į „gavimą“.
Taip pat tai tarnauja mokiniui pakankamais „degalais“,
kad atiduoti visą sielą ir visas jėgas, „susiliejimo“ su Kūrėju nusipelnymui.

Tačiau vien tik Toros mokymasis pas mokytoją, privalo būtinai būti savo naudai,
ir tai neatveda prie „susiliejimo“.
Todėl toks mokymas skaitosi:
„(מפה לאוזן) Me pe le ozen“ (iš burnos į ausis).
Ir „aptarnavimas“ atveda mokinį prie mokytojo minčių,
o vien „mokymasis“ atveda tik prie mokytojo kalbų.
Todėl ‚aptarnavimo“ reikšmė yra didesnė už vien „mokymosi“ reikšmę, tokiu dydžiu, kokiu mokytojo mintys yra svarbesnės už jo kalbas.

Iš tikro mokymas ir suvokimas „(פה אל פה) pe el pe“ (ir burnos į burną) yra svarbesnis už „(מפה לאוזן) me pe le ozen“ (iš burnos į ausis).
Bet visa tai yra tik tada, jei „aptarnavimas“ turi tikslą,
kad suteikti mokytojui „malonią dvasią“.
Tačiau, jei „aptarnavimas“ yra tik norint gauti sau naudos,
tada jis neatveda prie „susiliejimu“ su mokytoju.
Ir tada „mokymasis“ aišku yra labiau svarbesnis už „aptarnavimą“.