Žmogaus esmė.
4.
Toliau išnagrinėsime „gėrio“ ir „blogio“ instinktą žmoguje, bei jų prasmę.
Ir tai du instinktai sukurti bei „pridėti“ prie žmogaus sielos.
Iš tikro „švytėjimas“, šviečiantis angelams, vadinamas „gėrio“ instinktu.
Ir „švytėjimas“, apšviečiantis klipot, vadinamas „blogio“ instinktu.
Taip pat „blogis“ randasi „gėrio“ instinkto išorėje,
ir yra jam kaip „lupena“ (klipa).
Žmogaus siela yra šių instinktų viduje,
todėl ji vadinasi „žmogaus esmė“.
Iš tikro žmogaus siela, būdama pagrindu, turi pasirinkimą,
ar persverti žmogų į vieną ar į kitą pusę.
Ir geriausias sielos pasirinkimas – persverti viską į „gėrio“ pusę,
nes siela ir „gėrio“ instinktas yra vienodos šventos prigimties.
Tačiau kūno polinkis – persverti viską į „blogio“ pusę,
nes blogio ir kūno vienoda prigimtis.
Tai ir yra visa žmogaus „vidinė kova“.
Tačiau siela gali įvykdyti savo paskirtį – priedermių vykdymą, tik kūno pagalba.
Ir kūnas yra artimas „blogiui“,
todėl jis labai „priešinasi“ priedermių vykdymui,
ir sielai yra labai sunku nugalėti kūną.
Iš tikro sielos esmė yra virš šių dviejų (gėrio ir blogio) instinktų,
todėl siela gali pasirinkti „gėrio“ instinktą.
Tačiau sielai, norėdama atlikti priedermes,
turi labai didelį ir sunkų „darbą“ su kūnu,
nes kaip jau sakėme, kad atlikti priedermes galima tik su tik kūno „pagalba“.
Todėl reikia gerai suprasti,
kad po mirtes negali „bausmė“ ir „atlygis“ būti atskirai kūnui,
ir atskirai sielai.
Iš tikro siela ir kūnas buvo kartu „apsirengę“ vienas kitu, gyvenime,
todėl „užmokestį“ ar „bausmę“ turi gauti kartu.