• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

מבוא לספר הזהר טו  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                            15.

Trečias realybės suvokimo lygis, tai abstrakti forma.
Ir kai forma jau buvo „apsirengusi“ kokioje nors materijoje,
mes savo vaizduotėje galime visiškai „nurengti“ ją nuo materijos,
ir suvokti ją abstrakčiai.
Kaip pavyzdžiui dorybė, ar geros savybės, aprašytos musaro (etikos, dorovės) literatūroje.
Tai reiškia, kai mes kalbame apie tiesą, melą, pyktį, drąsą ir pan.,
šios savybės yra „išvilktos“ iš materijos.
Todėl mes tada priskiriame joms teigiamą arba neigiamą atspalvį,
net kai jos yra abstrakčios.
Ir žinok, kad šį trečią lygį reikia priimti labai atsargiai,
nes negalima juo remtis visu šimtu procentų.
Iš tikro, kai kokios tai savybės yra atskirtos nuo materijos,
jos gali atvesti prie klaidos.

Pavyzdžiui „idealistas“, doras žmogus, kuris nėra religingas, iš didelio prieraišumo tiesos savybei, kai ji yra atskirta nuo materijos, visada renkasi visada tiesą.
Ir net galėdamas savo melu išgelbėti žmones nuo mirties, gali pasirinkti „tiesą“ nors kitiems žmonėms tai lemtų mirtį.
Tačiau tai nėra Toros požiūris, nes parašyta:
„Nėra svarbesnio dalyko už žmogaus gyvybės išsaugojimą“ (Talmudas, Joma 82).

Ir iš tikro, jei „tiesos“ ir „melo“ vertinimas būtų tik tada,
kai šios savybės yra „apsirengusios“ materija, žmogaus vertinimas būtų,
tik kiek šios savybės teikia naudos, ar kenkia materijai.
Tai reiškia, kad tik po daugelio išbandymų pasaulis pamatė didelę žalą ir sugriovimus,
kuriuos padarė „melagingi žmonės“ savo melu.
Ir tik po daugelio metų tapo akivaizdi didelė nauda, atėjusi iš „tiesos žmonių“,
kurie saugojo save, kad kalbėti tik tiesą.
Todėl, tik tada visas pasaulis priėjo prie nutarimo,
kad nėra didesnės dorybės ir svarbesnės savybės už tiesą,
ir nėra didesnes blogybės už melą.

Ir jei mūsų aprašytas „idealistas“ būtų tai supratęs,
tada iš tikro sutiktų su Toros požiūriu.
Tai reiškia, kad tada žmogus sutiktų pasakyti netiesą,
kad galėtų išgelbėti nors vieną žmogų iš mirties.
Iš tikro šis „idealistas“ suprastų, kad žmogaus gyvybė yra nepalyginamai svarbesnė už visą „abstrakčios“ tiesos šlovę ir didumą.

Todėl trečiame realybės suvokimo lygyje, abstrakčioje formoje, nėra visiško tikrumo.
Ir tuo labiau kalbant apie „abstrakčias formas“,
kurios dar niekada nebuvo „apsirengusios“ materija.
Todėl šių formų „vertinimas“ yra tik tuščias laiko gaišinimas.