• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše: išsiųsk žmones, tegul išžvalgo Kanaano žemę, kurią Aš duodu Izraelio sūnums, išsiųsk po vieną žmogų iš kiekvienos savo tėvų giminės, kunigaikštį... Ir išsiuntė juos (žvalgus) Moše išžvalgyti Kanaano žemę, ir pasakė jiems: pakilkite į smėlynus (Negevą), pakilkite į kalną ir apžiūrėkite žemę, kokia ji? Ir kokia tauta, gyvenanti joje, ar stipri ji ar silpna, ar ji negausi ar ji didelė?“ (Bemidbar 13 – 1, 2, 17, 18).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קיז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  117.

Todėl tana perspėja žmogų, kad kol dar jis yra „vidurinysis“, t.y. dar nenusipelnė „vienos priedermės“, trūkstamos jam iš 613, netikėtų savimi iki mirties dienos.
Ir taipogi nesiremtų į „Žinančio paslaptis“ liudijimą, kad daugiau nebesugrįš prie savo kvailystės.
Tai reiškia, faktiškai žmogus dar gali padaryti prasižengimą, todėl turi tai įvertinti.
Taigi jei padarys vieną prasižengimą, vargas jam, nes „persvėrė“ save į nusikaltimų pusę.
Ir tada žmogus iškart praranda visą savo nuostabų suvokimą Toroję ir „Kūrėjo veido atsivėrimą“, kurio nusipelnė, ir iškart vėl sugrįžta į „Kūrėjo veido paslėpimą“.
Tai reiškia, kad „persveria: save į nuodėmių pusę, nes praranda visus nuopelnus ir gerumą.
Ir taip pat praranda „antros metų (nuopelnų) pusės“ gerumo suvokimą, kai jau matė aiškų Kūrėjo valdymą.
Ir todėl tana pateikia žmogui aiškų įrodymą, nes parašyta: „o dėl vienos nuodėmės praras daug gerumo“.