• אשרי איש שישמע למצותך, ותורתך ודברך תשים על לבו. בעל הסולם דייני. Palaimintas žmogus, kuris „išgirs“ Tavo priedermes, o Tavo Torą ir Tavo žodžius „įsidės“ į savo širdį. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קיז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  117.

Todėl tana perspėja žmogų, kad kol dar jis yra „vidurinysis“, t.y. dar nenusipelnė „vienos priedermės“, trūkstamos jam iš 613, netikėtų savimi iki mirties dienos.
Ir taipogi nesiremtų į „Žinančio paslaptis“ liudijimą, kad daugiau nebesugrįš prie savo kvailystės.
Tai reiškia, faktiškai žmogus dar gali padaryti prasižengimą, todėl turi tai įvertinti.
Taigi jei padarys vieną prasižengimą, vargas jam, nes „persvėrė“ save į nusikaltimų pusę.
Ir tada žmogus iškart praranda visą savo nuostabų suvokimą Toroję ir „Kūrėjo veido atsivėrimą“, kurio nusipelnė, ir iškart vėl sugrįžta į „Kūrėjo veido paslėpimą“.
Tai reiškia, kad „persveria: save į nuodėmių pusę, nes praranda visus nuopelnus ir gerumą.
Ir taip pat praranda „antros metų (nuopelnų) pusės“ gerumo suvokimą, kai jau matė aiškų Kūrėjo valdymą.
Ir todėl tana pateikia žmogui aiškų įrodymą, nes parašyta: „o dėl vienos nuodėmės praras daug gerumo“.