• כן כתב הרמב"ן ז"ל בהקדמת פרושו על התורה, וז"ל, "ואני הנני מביא בברית נאמנת וכו' לכל מסתכל בספר הזה וכו' מכל הרמזים אשר אני כותב בסתרי התורה, כי אני מודיעו נאמנה שלא יושגו דברי ולא יודעו כלל בשום שכל ובינה זולת מפי מקובל חכם לאזן מקבל מבין". וכמתכונתו כתב ג"כ הרב חיים ויטאל ז"ל בהקדמה לעץ חיים. וכן בדברי חז"ל (חגיגה י"א:) "אין דורשין במרכבה ביחיד אלא א"כ הוא חכם ומבין מדעתו.בהע''ס, מהות חכמת הקבלה Rambanas savo Toros komentarų įvade rašo: „Iš tikro aš pateikiu patikimą sandorį.... kiekvienam žvelgiančiam į šią knygą... Tai reiškia, kad visose užuominose, kuriose aš rašau apie Toros paslaptis, aš tvirtai patikinu, kad mano žodžių negalima suvokti jokiu protu ir jokiu intelektu,tik iš išminčiaus kabalisto lūpų labai nuovokiam mokiniui“. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קיז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                  117.

Todėl tana perspėja žmogų, kad kol dar jis yra „vidurinysis“, t.y. dar nenusipelnė „vienos priedermės“, trūkstamos jam iš 613, netikėtų savimi iki mirties dienos.
Ir taipogi nesiremtų į „Žinančio paslaptis“ liudijimą, kad daugiau nebesugrįš prie savo kvailystės.
Tai reiškia, faktiškai žmogus dar gali padaryti prasižengimą, todėl turi tai įvertinti.
Taigi jei padarys vieną prasižengimą, vargas jam, nes „persvėrė“ save į nusikaltimų pusę.
Ir tada žmogus iškart praranda visą savo nuostabų suvokimą Toroję ir „Kūrėjo veido atsivėrimą“, kurio nusipelnė, ir iškart vėl sugrįžta į „Kūrėjo veido paslėpimą“.
Tai reiškia, kad „persveria: save į nuodėmių pusę, nes praranda visus nuopelnus ir gerumą.
Ir taip pat praranda „antros metų (nuopelnų) pusės“ gerumo suvokimą, kai jau matė aiškų Kūrėjo valdymą.
Ir todėl tana pateikia žmogui aiškų įrodymą, nes parašyta: „o dėl vienos nuodėmės praras daug gerumo“.