• „Ir kalbėjo Kūrėjas su Moše sakydamas: kai suskaičiuosi Izraelio sūnų „galvas“, kad sužinoti jų skaičių, tegul kievienas duos išpirką už savo sielą Kūrėjui skaičiuojant juos, kad nebūtų epidemijos, skaičiuojant juos. Štai, kiek turi duoti kiekvienas, praeinantis suskaičiavimą, pusę šekelio iš švento šekelio, šekelis yra dvidešimt gerų, pusę šekelio, auką Kūrėjui“ (Šmot 30 – 11, 12, 13).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של תלמידי רבי יהודה לייב הלוי אשלג והרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Baal Sulamo ir rabi Barucho Šalomo mokinių biografijos

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

Baal aSulamo mokinys rabi Moše Jair Vainštok

Mokytojo ir mokinio ryšys

Rabi Moše Jair Vainštok nuo pat jaunumės buvo žinomas dėl savo ypatingų gabumų ir begalinio darbštumo bei atkaklumo mokantis.

Jau nuo jaunų dienų jį patraukė šventas Zoharas ir Ari raštai – jis galėjo keletą valandų mintinai skaityti Zoharo ištraukas.

Jis buvo vienas svarbiausių mokinių „Chajei olam“ ješivoje, Jeruzalėje.

Kai Baal aSulamas atvyko į Jeruzalę, jis susipažino ir iškart susibičiuliavo su rabi Moše Jairu.

Jie nusprendė kartu mokytis kiekvieną naktį nuo pirmos nakties ir iki pat ryto.

Taip prasidėjo nuostabus ravo ir mokinio ryšys, paremtas tiesos keliu.

Šitaip kartu, kiekvieną naktį po aštuonias valandas, jie mokėsi šventą Zoharą ir Ari raštus.

Rabi Moše Jair Vainštok gyveno „Batei Varša“ rajone, tačiau nežiūrint didelio atstumo, jis kiekvieną naktį nenuilstamai keliaudavo į senamiestį.

Ir nors sulaukdavo didžiulio pasipriešinimo iš savo šeimos ir iš savo aplinkos, jis nenutraukė mokymosi su savo mokytoju Baal aSulamu.

Netgi tada, kai Baal aSulamas iš senamiesčio persikraustė į Givat Šaulio rajoną, rabi Moše Jairas kiekvieną naktį keliaudavo pėsčiomis iš „Batei Varša“ rajono į savo didžiojo mokytojo Mokymo namus.

Apie begalinę mokytojo Baal aSulamo meilę jam liudija nuostabūs laiškai, kuriuos mokytojas parašė rabi Moše Jairui, būdamas Londone.

Trys dienos

Kai mūsų mokytojas Baal aSulamas persikėlė į Bnei Braką, rabi Moše Jairas ir toliau, kaip įprastai, važinėjo pas Baal Sulamą.

Rabi Menachem Josef Vainštok pasakojo:

„Mano tėvas ir mano mokytojas rabi Moše Jair Vainštokas tuo laikotarpiu labai dažnai vykdavo į Bnei Braką, pas savo šventą mokytoją.

Kartą mano tėvas susiruošė pas Baal aSulamą į Bnei Braką ir pasiėmė mane kartu.

Tuo metu aš dar buvau jaunas vaikinas.

Tėvas užėjo pas Baal aSulamą į kambarį, o mane paliko laukti prie kambario durų.

Laukiau, kol mano tėvas išeis iš kambario, tačiau jis neišėjo tris ateinančias dienas.

Neturiu supratimo, ką jie veikė tas tris dienas.

Žinau tik tai, kad nemačiau savo tėvo visą tą laiką.

Mano laimei, rabanit manęs pagailo ir ji davė man pavalgyti ir kamputį, kur galėjau miegoti“.

„Kaip trykštantis šaltinis“

Rabi Moše Jairas per savo gyvenimą parašė aštuoniasdešimt keturias knygas, tiek atviros, tiek slaptos Toros temomis.

Jis buvo kaip „trykštantis šaltinis“.

Visas slaptos Toros žinias jis gavo būtent būdamas dideliame ryšyje ir susijungime su savo mokytoju Baal aSulamu.

Visą savo gyvenimą, jei norėdavo kažką pasakyti apie Baal aSulamą, tai kalbėdavo su didžiule baime ir pagarba.

Buvo aiškiai matyti, kad jis visas savo gyvenimo dienas gauna užpildymą būtent iš tos informacijos, tų žinių ir tų atsiminimų, kuriuos gavo būdamas šalia savo švento mokytojo.

Ir visas jo gyvenimo džiaugsmas išplaukė būtent iš šito nuostabaus laikotarpio.

Rabi Moše Jairas mirė 1982 metų devintą avo dieną.