• „Ir kalbėjo Kūrėjas su Moše sakydamas: kai suskaičiuosi Izraelio sūnų „galvas“, kad sužinoti jų skaičių, tegul kievienas duos išpirką už savo sielą Kūrėjui skaičiuojant juos, kad nebūtų epidemijos, skaičiuojant juos. Štai, kiek turi duoti kiekvienas, praeinantis suskaičiavimą, pusę šekelio iš švento šekelio, šekelis yra dvidešimt gerų, pusę šekelio, auką Kūrėjui“ (Šmot 30 – 11, 12, 13).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק ב שער ד 

Šventumo vartai Antra dalis. Ketvirtieji vartai

rabi Chaimas Vitalis רבי חיים ויטאל

Apie bausmę už blogas savybes (midot) ir užmokestį už geras

6.

Pavydas.
Pavydas sąlygoja neapykantą, nes žmogus maištauja prieš Kūrėją,
kodėl Jis jo draugui duoda daugiau gerumo.

Pasakė išminčiai:
„Pavydas, gašlumas ir garbės troškimas išveda žmogų iš pasaulio“ (Avot 4 – 21).
Ateik ir pasimokyk, kad visi „pirmieji” buvo nubausti už pavydą.

Net Kainas, kuris „veidas į veidą” kalbėjo su Kūrėju,
buvo nubaustas dėl neapykantos ir pavydo savo broliui Heveliui.

Taip pat dešimt Izraelio giminių buvo ištremtos į Egiptą dėl pavydo savo broliui Josefui.
Ir paskui už tai buvo nubausti mirtimi dešimt didžiausių Izraelio išminčių.

Taip pat ir Jeravamas, didžiausias savo kartos išminčius, buvo nubaustas už pavydą Davido namams.

Šaulis, pirmas Izraelio karalius, kuris nepajuto nuodėmės skonio, buvo nubaustas už pavydą Davidui dėl pergalės prieš Golijatą.

Pasakyta, kad Mašiachas, Davido sūnus ateis, tik kai bus pašalintas pavydas, kaip pasakyta: „Efraimas nepavydės Jehuda“ (Ješaja 11 – 13).

Ir ne tik, bet netgi aukštybių angelai nukrito iš savo šventumo dėl pavydo.
Iš tikro angelai Aza ir Azaelis buvo išmesti iš Dangaus, nes pavydėjo žmogui.

Pasakyta, kad dėl pavydo „supūva žmogaus kaulai”.
Todėl žmogus turi būti patenkintas savo likimu, nors ir mažai turi.
Juk iš tikro kiekvienas tikrai nėra geresnis už senąjį Hilelį, rabi Chanina ben Dosa ir kitus,
kurie gyveno labai skurdžiai, bet buvo laimingi savo dalia.