מבוא לספר הזהר
Iš tikro knygoje Zohar parašyta, kad Acilut pasaulio indai ch – b – t – m didėja arba mažėja, priklausomai nuo žmogaus veiksmų.
Taip pat randame (Zohar, Bo):
„Izraelis suteikia Kūrėjui stiprybę“.
Ir atrodytų, kad yra paveikiamas pats „Dieviškumas“?
Tačiau iš tikro visa tai neturime suprasti tiesiogiai,
nes „Dieviškume“ jokiu būdu negali būti jokie pasikeitimai,
kaip parašyta:
„Aš savo vardo Havaja nepakeičiau“ (Malachi 3).
Todėl, kad „kūrimo mintis“ buvo „suteikti kūrinijai malonumą“,
mes suvokiame, kad pas Kūrėją yra „noras sąlygoti“ – atiduoti.
Ir pagal mūsų pasaulio realijas, mes žinome,
kad jei yra didesnis „gaunančių“ skaičius,
pas „sąlygojantį“ – atiduodantį didėja malonumas.
Todėl mes ir įsivaizduojame,
kad „sąlygojantis“ yra „suinteresuotas“ dėl gaunančių skaičiaus padidėjimo.
Iš tikro iš šio aspekto mes sakome,
kad Acilut pasaulyje padidėja mochinas (gausybė),
kai „apatiniai“ nusipelno gauti Acilut pasaulio šviesą,
arba – apatiniai „aprūpina“ Acilut pasaulį.
Ir atvirkščiai, kai „apatiniai“ nėra verti gauti Acilut pasaulio „gausybę“ (šefa),
mes sakome, kad tuo dydžiu „sumažėja“ Acilut pasaulio šviesa (mochinas).
Ir tai panašu į žvakę, t.y. jei uždegsi nuo vienos žvakės nors tūkstantį, ar šimtus tūkstančių žvakių, ar neuždegsi nei vienos žvakės, vis tiek toje pirmoje žvakėje nebus jokio pakitimo.
Arba, jei iš Pirmo Adamo (žmogaus) išeitų šimtai tūkstančių palikuonių,
tokių kaip mes šiandien, ar jis nebūtų pagimdęs nei vieno palikuonio,
pačiame žmoguje tai nesąlygotų jokio pakitimo visai.
Tai reiškia, kad ir pačiame Acilut pasaulyje nėra iš vis jokių pakitimų (neduok dieve).
Todėl, ar apatiniai (žmonės) gauna didelę pasaulio Acilut gausybę, ar negauna iš vis,
visas šviesos padidėjimas (ar sumažėjimas) liečia tik pačius „gaunančius“.