• וכבר ידעת, שחומר המסך בכללו מתבאר בהשם "קשיות", שפירושו כמו דבר קשה מאד, שאינו מניח למי שהוא לדחוק במשהו תוך גבולו. בעה''ס, פתיחה לחכמת הקבלה Ir jau žinome, kad „masacho” (ekrano) „materija” bendrai yra apibūdinama sąvoka „kašijut” (nepraeinamumas). Tai panašu į labai kietą daiktą, kuris neleidžia niekam įsiskverbti į jo vidų. Tai reiškia, kad „masachas” neleidžia nei trupučiui „aukštutinės” šviesos įeiti į malchut, t.y. į „bchinos dalet” (ketvirto aspekto) vidų. (Baal Sulamas. Įvadas į kabalos išmintį („Pticha“)

פתיחה לחכמת הקבלה  

Įvadas į kabalos išmintį (Pticha)

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

5.

Todėl reikalingi keturi aspektai, esantys Kūrėjo varde „Havaja“, ir vadinami Chochma, Bina, Tiferet ir Malchut.

„Pirmas aspektas“ („bchina alef“), vadinamas Chochma.
Tai iš tikro bendrai visa sukurta „šviesa“ ir „indas“
Tai reiškia, kad jame yra visas didelis „noras gauti“, visas užpildytas didelė šviesa, vadinama „chochmos (išminties) šviesa“, arba „chaja (gyvybės) šviesa“.

Ir visa gyvybės „šviesa“ kūrinyje yra „apsirengusi“ indu.
Tačiau šis „pirmas aspektas“ skaitosi vien tik „šviesa“,
nes jo „indas“ beveik nėra jaučiamas ir atpažįstamas.
Tai reiškia, kad „indas“ yra taip „susimaišęs“ su „šviesa“, kad anuliuojasi kaip žvakė prieš fakelą.

Paskui eina „antras aspektas“ („bchina bet“).
Ir chochmos „indas“ galiausiai „užsinori“ ir „pergali“ save sutapti savybėmis su „aukštutine šviesa“, esančia jame.
Todėl šiame inde atsiranda noras „sąlygoti“ (atiduoti) Kūrėjui, nes tokia yra „šviesos“ prigimtis, t.y. vien tik „sąlygoti“ (atiduoti).

Tada, šio atsiradusio noro dėka, iš Kūrėjo nusileidžia į „indą“ nauja „šviesa“,
vadinama „chasadim šviesa“.
Todėl indas beveik visiškai atsiskiria nuo „chochmos šviesos“, nes „chochmos šviesa“ gali būti priimama tik į jos, „chochmos indus“, t.y. „chochmos indai“ yra labai didelis „noras gauti“.

Iš tikro „antrame aspekte“ („bchinoje bet“) ir „šviesa“ ir „indai“ visiškai skiriasi nuo „pirmo aspekto“ („bchinos alef“).
Tai reiškia, kad indas „antrame aspekte“ yra noras „sąlygoti“ (atiduoti),
o šviesa vadinama „chasadim šviesa“ – šviesa, išeinanti iš kūrinijos „susiliejimo“ su Kūrėju.
Todėl „noras sąlygoti“ duoda formų su Kūrėju „sutapimą“,
o formų „sutapimas“ dvasingume yra „susiliejimas“.

Paskui eina „trečias aspektas“ („bchina gimel“).
Tai reiškia, kad kūrinyje dėl „chasadim šviesos“ sumažėja „chochmos šviesa“, kuri yra kūrinijos „gyvybės pagrindas“.
Todėl „antras aspektas“ („bchina bet“) galiausiai „susižadina“ ir „pritraukia“ į save dalį „chochmos šviesos“, kad šviestų „chasadim šviesoje“.

Šis „susižadinimas“ iš naujo „pritraukia“ atitinkamą „noro gauti“ dydį,
ir tai jau yra naujo „indo“ forma, vadinama „trečias aspektas“ („bchina gimel“), arba tiferet.
Jame esantis šviesos aspektas vadinamas „šviesa chasadim su chochmos švytėjimu“.
Tai reiškia, kad svarbiausia šiame aspekte yra „chasadim šviesa“, o „chochmos šviesos“ yra tik nedidelė dalis.

Ir galiausiai išeina „ketvirtas aspektas“ („bchina dalet“).
Tai reiškia, kad „trečio aspekto“ indas taip pat galiausiai „susižadino“ pritraukti „chochmos šviesą“, tačiau jau visoje pilnumoje, kaip buvo „pirmame aspekte“.
Ir šis „susižadinimas“, tai jau „troškimas“, esantis „pirmo aspekto“ nore gauti“.

Taip pat dabar „indas“ jau yra visiškai atskirtas nuo „chochmos šviesos“,
todėl „indas“ labai trokšta šios „šviesos“.
Todėl dabar „noro gauti“ forma yra nustatyta visoje pilnumoje.

Tai reiškia, kad po to, kai „šviesa“ įėjo į „indą“ ir išėjo iš jo, „indas“ įgavo savo tikrą pavidalą.
Ir dabar, kai „indas“ vėl gaus „šviesą“, jis bus ankstesnis už „šviesą“.
Todėl šis „ketvirtas aspektas“ („bchina dalet“) skaitosi „indo užbaigimu“.
Ir jis vadinasi malchut.