פתיחה לחכמת הקבלה
Ir šie keturi aspektai – tai dešimt sfirot, esančių kiekviename kūrinyje, paslaptis, kaip bendrai visuose keturiuose pasauliuose, taip ir kiekvienoje, net pačioje mažiausioje, realybės dalyje.
„Pirmas aspektas“ („bchina alef“),vadinamas chochma, arba pasaulis Acilut.
„Antras aspektas“ („bchina bet“) – bina, arba pasaulis Brija.
„Trečias aspektas“ („bchina gimel“) – tiferet, arba pasaulis Jecira.
„Ketvirtas aspektas“ („bchina dalet“) – malchut, arba pasaulis Asija.
Paaiškinsime šiuos keturis aspektus, kaip jie atsispindi kiekvienoje sieloje.
Kai siela išeina iš Ein Sof Palaiminto ir nusileidžia į Acilut pasaulį,
ji yra sielos „pirmas aspektas“ („bchina alef“).
Tai reiškia, kad ten dar negalima sielą pavadinti šiuo vardu – „siela“ (nešama), nes vardas „siela“ rodo į tai, kad jau joje yra skirtumas nuo Kūrėjo.
Ir šio skirtumo dėka „siela“ išėjo iš Ein Sof Palaiminto aspekto ir atėjo į kokį tai savo individualumą.
Tačiau kol dar nėra pas sielą „indo“ formos – pobūdžio, nėra nieko, kas sielą skirtų nuo Kūrėjo Esmės (Acmuto), kad sielą galima būtų pavadinti atskiru vardu.
Iš tikro indo „pirmas aspektas“(„bchina alef“) dar nėra visiškai atpažįstamas kaip „indas“,
nes jis visas pilnai anuliuojasi šviesoje.
Ir apie tai pasakyta, kad pasaulis Acilut yra visiškas „dieviškumas“, paslaptyje:
„Jis (esmė),Jo gyvybingumas (šviesa) ir Jo indai yra viena.
Ir net kitų gyvūnų sielos, praeinančios pro Acilut pasaulį, skaitosi dar susiliejusios su Kūrėjo Esme (Acmuto).
Pasaulyje Brija vyrauja „antras aspektas” („bchina bet”), t.y. „noro sąlygoti” indo aspektas.
Todėl, kai siela nusileidžia į pasaulį Briją ir „užpildo“ ten esantį „indą”, tada ji skaitosi „siela” (nešama).
Tai reiškia,kad „siela” jau išėjo ir atsiskyrė nuo Kūrėjo Esmės aspekto (Acmuto),
ir įgavo savo atskirą vardą – „nešama” (siela).
Tačiau šis indas yra labai „skaidrus”, nes jis labai savo forma sutampa su Kūrėju, ir todėl skaitosi visiškai dvasingas.
Pasaulyje Jecira vyrauja „trečias aspektas“ („bchina gimel“), t.y. joje jau yra įjungtas truputis „noro gauti“ sau.
Todėl, kai siela nusileidžia į pasaulį Jecira ir Užpildo ten esantį „indą“, ji išeina iš sielos (nešama) dvasingumo ir vadinasi „dvasia“ (ruach).
Tai reiškia, kad čia „indas“ yra jau truputį „grubesnis“, nes yra jame truputis noro gauti sau.
Tačiau šis indas vis dar skaitosi dvasingas, nes jo „grubumas“ dar nėra tokio dydžio, kad galėtų jį visiškai atskirti nuo Kūrėjo Esmės (Acmuto), ir galėtų vadintis „kūnu“, turinčiu savo valdžią.
Ir pasaulyje Asija jau vyrauja „ketvirtas aspektas“ („bchina dalet“), ir tai tai didelio „noro gauti“ indo užbaigimas.
Todėl yra pasiekiamas „kūno“, visiškai atskirto nuo Kūrėjo Esmės (Acmuto), aspektas, t.y. kūno, turinčio savo „valdžią“.
,
Jame esanti šviesa, vadinama nefeš šviesa, rodanti į šviesą, neturinčią „savarankiško judesio“.
Ir žinok, kad nėra nei menkiausios dalies realybėje, kuri nebūtų įjungta į šiuos keturis pasaulius
A – B – J – A.