kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מאמר לסיום הזוהר טו  

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

           


                                              


                                                                 15.


Dabar tampa aiškus parašymas:
„Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“ (Mišlei 14 – 28).
Tai reiškia, kad Karaliaus (Kūrėjo) išaukštinimas ateina iš aplinkos dviem keliais:
1. Tiek, kiek aplinka vertina Karalių;
2. Pagal aplinkos didumą, t.y. žmonių gausumą,
todėl „Karaliaus šlovė yra žmonių daugumoje“.


Ir dėl šio dalyko didelio sudėtingumo išminčiai pataria:
„Pasidaryk sau mokytoją ir nusipirk sau draugą“.
Tai reiškia, kad žmogus turi išsirinkti sau svarbų ir žinomą žmogų,
būti jam mokytoju.
Ir iš mokytojo, t.y. sąlygodamas mokytojui, žmogus gali ateiti prie užsiėmimo Tora ir priedermėmis, kad sąlygoti „malonią dvasią Kūrėjui“.


Be to santykyje su mokytoju žmogui yra du palengvinimai:
1. Jei mokytojas yra svarbus žmogus, tada mokinys gali sąlygoti jam „malonią dvasią“, remdamasis mokytojo didumu. Ir tada „sąlygojimas“ apsiverčia į „gavimą“, nes tai yra „natūralūs degalai“. Todėl galima visada padidinti sąlygojimo veiksmus ir intensyvumą. Ir kai žmogus „pripratina save“ sąlygodamas savo mokytojui, tada jis gali pereiti prie užsiėmimo Tora ir priedermėmis „lišma“, t.y. sąlygoti Kūrėjui. Tai reiškia, kad „įprotis“ tampa antra „prigimtimi“.

2. „Formų sutapimas” su Kūrėju turi būti amžinas ir pastovus, tik tada jis yra efektingas, t.y. toks, kad „paliudytų žinantis paslaptis, jog žmogus jau nebegrįš prie savo kvailystės“.
Tačiau „formų sutapimas“ su mokytoju yra efektingas net ir tada, jei jis yra tik laikinas.
Tai yra todėl, nes mokytojas randasi kartu su žmogumi materialiame pasaulyje.


Iš tikro mokinys po sąlygojimo mokytojui gali vėl „sugrįžti“ į savo „įprastą“,
t.y. „egoistinį“ gyvenimą.
Ir kiekvieną kartą, kai mokinys susitapatina savo forma su mokytoju,
t.y. sąlygoja mokytojui, jis „susilieja“ su mokytoju, nors trumpam laikui.
Tada mokinys pasiekia ir suvokia savo mokytojo žinias ir mintys,
pagal savo „susiliejimo“ dydį.


Kaip pateikėme pavyzdyje apie „organą“, atkirstą nuo „kūno“,
kuris vėl „susijungia“ su „kūnu“.
Todėl mokinys gali „naudotis“ mokytojo Kūrėjo išaukštinimu ir pasiekimu, kaip „degalais“,
apverčiančiais „sąlygojimą“ į „gavimą“.

Tuo užtikrinančiais „visos sielos ir kūno“ atidavimą Kūrėjui.
Ir tada mokinys gali ateiti prie užsiėmimo Tora ir priedermėmis „lišma“,
t.y. „visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“,
ir tuo ateiti į amžiną „susiliejimą“ su Kūrėju.