• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Kam reikalinga „kipa“?

I. M. Lav

Yra du judėjo drabužių atributai, su kuriais jis nesiskiria ištisą dieną. Pirmasis iš jų – „kipa“, dengianti judėjo galvą.

Kam reikalinga „kipa“?

Galvos dengimas – labai senas judėjų paprotys. Jis pratina žmogų jausti, kad jis pastoviai yra prieš Kūrėjo, Visatos Valdovo veidą, prieš Kurį privalu lenktis ir Kurio valią privalu nuolankiai priimti. Kitais žodžiais, „kipos“ dėvėjimas budina Kūrėjo baimę. Todėl judėjų išminčiai uždraudė praeiti 4 uolektis (2,4 m) neuždengta galva. Bėgant laikui šis paprotys tapo būdingu judėjo požymiu, pagal kurį aplinkiniai pažįsta žmogų, tikintį Tora ir besilaikantį jos priedermių.
Galima paklausti: kokią reikšmę gali turėti medžiagos gabalėlis, dengiantis galvą? Kokia to prasmė? Tačiau iš tiesų „kipos“ dėvėjimas turi labai gilią prasmę. „Kipa“ rodo priklausomybę tam tikrai žmonių bendrijai. Ji panaši į kareivio galvos apdangalą: užsidėdamas jį, jis žino, kad jam priklauso tam tikros pareigos, elgesio standartai, konkretūs apribojimai ir reikalavimai, kad jis privalo vykdyti jam priklausančius pavedimus. Lygiai taip pat žmogus, uždengęs galvą „kipa“, suvokia, kad jis – Kūrėjo armijos karys ir kad jo išorė įpareigoja tokiam elgesiui, tokiam gyvenimo būdui, kuris turi demonstruoti jo priklausomybę Visatos Valdovo kariaunai. Dar daugiau: bekompromisinė praėjusių kartų ištikimybė šiam „medžiagos gabalėliui“ suteikė jai naują kokybę: šventumą, kuriame yra kažkas iš tos auros, kuri supa valstybinę vėliavą, - vėliava taip pat ne daugiau, nei medžiagos gabalėlis, vienok jos reikšmė didelė dėka vertybių, kurias ji simbolizuoja.
O antras neatskiriamas judėjo drabužių atributas – „cicitas“, arba „talitas“: keturkampis apdangalas, prie kurio kampų pririšti vilnonių siūlų kutai. Tačiau apie „cicit“ reikšmę kalbėsime vėliau.