• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Kašrut

I. M. Lav

Kodėl negalima gerti „Jain nesech“?

 Maždaug prieš du tūkstančius metų buvo nustatytas draudimas valgyti ne judėjų keptą duoną ir gerti ne judėjų darytą vyną. Kodėl? Kad išvengti asimiliacijos: iš pradžių bendri pokyliai, paskui jų dalyviai užsinorės susigiminiuoti, judėjų merginas atiduoti už ne judėjų, ir todėl Toros išminčiai pasistengė užkirsti tam kelią, nors ir ne galutinai.

Užuomina į šituos įstatymus yra Toroje, Vajikra knygos 20 skyriuje, kuriame kalbama apie išsaugojimą ribos, skiriančios judėjus nuo kitų tautų, kas taip pat atsispindi judėjų virtuvės ypatumuose. Ten pasakyta (Vajikra 20:24-26): „Aš Kūrėjas, Jūsų Dievas, Kuris atskyrė jus nuo kitų tautų. Ir atskirkite tarp tinkamo ir netinkamo gyvūno, ir tarp tinkamo ir netinkamo paukščio, ir neterškite savo sielų gyvūnais ir paukščiais ir viskuo, kas knibžda žemėje, kuriuos Aš išskyriau jums kaip netinkamus. Ir būkite Man šventi, nes šventas Aš, Kūrėjas ir Aš atskyriau Jus nuo tautų, kad būtumėte Mano“.

Nebėra ką pridurti prie šių žodžių. Nėra abejonių, kad kašruto įstatymų laikymasis – galingas judėjų individualumo išsaugojimo faktorius. Kas žino, jei ne kašrutas (ir apipjaustymo priedermė), galbūt judėjų tauta būtų sulaukusi tokio pat likimo, kaip ir amoniečiai, aramėjai, chanaaniečiai ir kiti, be pėdsako išnykę iš pasaulinės istorijos arenos.

Nežiūrint į pastangas pateikti kokį tai racionalų kašruto įstatymų paaiškinimą, jie yra dalis iracionalių Kūrėjo dekretų – chukim – būtent jų vykdyme iš tikrųjų išbandoma judėjų tikėjimo jėga. Kaip sako vienas iš Mišnos išminčių rabi Eljazar ben Azarja: „Nesakyk: „aš negaliu valgyti kiaulienos, nesakyk: „aš negaliu vilkėti šatnez. Bet sakyk taip: „aš galiu daryti ir viena, ir kita, bet kas man belieka, „jei Kūrėjas uždraudė man tai?“. Tai yra, ne rafinuotas skonis ir ne logika yra kašruto įstatymų pagrindas, bet Kūrėjo valia, kurią privaloma vykdyti, nepaisant savo skonio ir momentinių norų. Kaip pasakyta: “Kūrėjo žodis – tyras“, ir duotas jis mums tik todėl, kad padarytų ir mus tyrais.