Kas tai yra „mezuza“?
Pasakyta Toroje (Dvarim, 6 ir 11):„...ir parašyk jas [t.y. atitinkamas Toros ištraukas] ant savo namų durų staktų ir ant savo vartų“. Šiais žodžiais Tora kalba apie „mezuzos“ priedermę.
Tad kas gi yra prie durų staktos pritvirtinto futliaro viduje? Ten – pergamento juostelė, ant kurios ypatingu šriftu, kokiu rašoma Toros ritinyje, užrašytos dvi Toros ištraukos, kurios tam tikra prasme yra judėjų tikėjimo simbolis. Pirmoji prasideda žodžiais: „Klausyk Izraeli: Kūrėjas - mūsų Dievas, Kūrėjas vienas!“, o antroji:„Ir bus: jeigu paklausysite mano paliepimų...“ Pirmoji ištrauka apima Visatos Kūrėjo vienovės pripažinimą ir išreiškia judėjo pasiryžimą paklusti aukščiausiajai Kūrėjo valdžiai, mylint Jį „visa savo širdimi, ir visa savo siela, ir visa savo esybe“. Antroji išreiškia pasiruošimą vykdyti visus Kūrėjopaliepimus ir pripažinimą to, kad Jis atlygina vykdantiems Jo valią ir baudžia tuos, kas to nevykdo.
Štai šiose dvejose Toros ištraukose ir liepiama tvirtinti „mezuzas“ ant durų staktų ir vartų, t.y. ant visų įėjimų, vedančių į patalpas, kuriose gyvenama. Netvirtinamos „mezuzos“ ant durų patalpų, kurios nėra skirtos žmonėms gyventi – gyvulių ir paukščių tvarto, arklidės, sandėlio.
Plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad pakanka pritvirtinti „mezuzą“ tik prie paradinių namo durų. Iš tikrųjų „mezuzos“ turi būti ant visų durų – įskaitant ir tas, kurios veda į balkoną (išskyrus vonios ir tualeto duris). „Mezuza“ tvirtinama viršutinio durų staktos trečdalio apatinėje dalyje, iš dešinės įeinančiajam pro duris. Priimta, kad mezuza būtų pritvirtinta ne vertikalioje padėtyje, tačiau lengvai pakreipta įstrižai – savo viršutine dalimi į priekį, įėjimo kryptimi. Prieš įdedant į futliarą „mezuzą“, ji susukama į ritinėlį iš kairės į dešinę taip, kad Kūrėjo vardas „Š-a-d-a-i“, parašytas išorinėje pergamento juostelės pusėje, būtų matomas iš išorės ir tokioje padėtyje ji pritvirtinama prie staktos. Pasiruošus pritvirtinti „mezuzą“ jai skirtoje vietoje, sakomas palaiminimas:
„Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos valdove, pašventinęs mus savo priedermėmis ir liepęs mums pritvirtinti „mezuzą“!