Trys savaitės, prasidedančios 17 tamuzo ir pasibaigiančios 9 avo dieną
vadinasi "bein amecarim" ("tarp negandų"). Pagal knygos "Megilat Eicha"
žodžius: "Visi persekiotojai užklupo ją negandose". Šiomis dienomis
priimta laikytis gedulo ir kuo arčiau devinta avo, tuo gedulo požymiai
griežtesni. Čia yra trys pakopos:
1. Nuo 17 tamuzo dienos iki avo
mėnesio roš-chodeš, kai nesikerpama, nesiskutama ir
nesilankoma jokiose pasilinksminimo įstaigose. Aškenazių judėjai
nekelia vestuvių iki antros 10 avo dienos pusės (kai Šventykla
galutinai sudegė); 2. Nuo avo mėnesio roš-chodeš iki 10 avo
dienos, kai be visų kitų apribojimų dar nevalgoma mėsa ir negeriamas
vynas - atminimui apie Šventyklos sugriovimą, kai buvo nutraukti
aukojimai ir vyno užpylimai ant aukuro;
3. Savaitę, kurią išpuola 9
avo, negalima maudytis (dėl malonumo). Ši savaitė prasideda nuo Šabat-chazon ir šių kelių dienų laikotarpyje nesikeliama į naujus namus ir neperkami nauji rūbai, kadangi šie dalykai suteikia džiaugsmą.
Šis Šabatas taip vadinasi pagal pirmą "haftaros" žodį (Ješajahu 1): "Ješajahu, Amoco sūnaus regėjimas (chazon)".
Pranašas kreipiasi į savo amžininkus su raginimu grįžti į tiesos kelią,
kol nevėlu. Priimta skaityti šią "haftarą" su tomis intonacijomis, su
kokiomis skaitoma ir Megilat Eicha, išskyrus tik įpintus joje paguodos
žodžius. Šį Šabatą visada skaitoma savaitinė Toros dalis (knygos Dvarim
pradžia), kur minimi nusikaltimai, kuriais judėjai dykumoje bandė
Kūrėjo kantrybę, pykdydami Jį. Šio Šabato metu, tiesa, yra valgoma mėsa
ir geriamas vynas, bet dėl gedulo nesivelkami nauji drabužiai.
Baigiantis Šabatui-chazon, atliekant avdala, vyno duodama gurkštelėti vaikui, nes suaugę tuo metu negali gerti vyno (išimtis yra per Šabatą, o jis jau pasibaigė...).