• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Kašrutas

I. M. Lav

Paukščiai – kuo skiriasi vanagas nuo balandžio?

 Tora nieko nesako apie požymius, skiriančius košerinį paukštį nuo nekošerinio. Vietoje to, ji tiesiog išvardija netinkamus paukščius pagal jų pavadinimus (Vajikra, 11; Dvarim, 14). Tai reiškia, kad netinkamų maistui paukščių yra kur kas mažiau, nei tinkamų. Kokie gi paukščiai yra netinkami maistui? Tai erelis, sakalas, vanagas, kondoras, peslys, varnas, garnys, kiras, pelėda, apuokas, pelikanas, kormoranas, gandras, grifas, strutis, tūtlys (kukutis), šikšnosparnis ir kai kurie kiti.

Reikia pažymėti, kad skraidantys vabzdžiai taip pat yra uždrausti maistui, ir tai: musės, bitės, uodai, didžioji dalis žiogų rūšių ir kt. Reikia atkreipti dėmesį, kad yra viena žiogų rūšis, kuri vadinasi chagav ir kurią galima valgyti. 

Draudimas valgyti vabzdžius ir kitus gyvius (kuriuos Tora vadina šerec), įpareigoja mus gerai įsivaizduoti jų išorinį vaizdą, jų vystymosi procesą ir gyvenamas vietas, tam, kad pašalintume juos iš maisto. Ypač reikia būti atidiems su miltais ir kruopomis: juos reikia persijoti per sietelį, o stambesnes kruopas perrinkti, ir įsitikinti, ar jose nėra vabzdžių ar kirminų. Be žalos higieniniu aspektu, suvalgytas kirminas reiškia labai rimtą Toros įstatymų pažeidimą. Daržoves – kopūstus, salotas, krapus – taip pat reikia labai atidžiai tikrinti ir kruopščiai nuplauti, kadangi juose būna daug vabzdžių ir kirminų. Dauguma vaisių yra mėgstama kirminų vieta ir todėl prieš maistą juos reikia ypač atidžiai tikrinti.

Iš tinkamo – tinkamas, iš netinkamo – netinkamas

 Štai bendras principas, suformuluotas išminčių: „Tai, kas išeina iš tinkamo  – tinkama, o kas iš netinkamo – netinkama“. Iš čia išeina, kad negalima gerti netinkamo  gyvūno pieno, valgyti netinkamo  paukščio kiaušinius, valgyti netinkamos  žuvies ikrus.

Charakteringi požymiai padeda atskirti tinkamo paukščio kiaušinius nuo netinkamo. Pirmieji, pvz.: vištos ar balandžio kiaušiniai, būtinai turi skirtingus galus: vieną smailesnį, kitą – apvalesnį. Tuo tarpu netinkamų paukščių kiaušinių abu galai yra vienodi: arba abu smailūs, arba abu buki. Tinkamų žuvų ikrus atskirti dar lengviau – jie visada yra geltonai-rudos spalvos, skirtingai nuo netinkamų žuvų ikrų, kurie visada yra juodi. Todėl populiarieji juodieji ikrai (eršketo) maistui yra netinkami.

Kaip ir bet kurioje taisyklėje, čia taip pat yra išimtis: tai bičių medus. Pati bitė maistui draudžiama (skraidantis šerec), o medus, kurį ji neša – tinkamas ir Toros leidžiamas maistui. Bet vis tik ši išimtis nešimtaprocentinė: medus nėra bitės organizmo veiklos produktas (kaip pavyzdžiui pienas yra gyvūno organizmo veiklos produktas), medus yra tik bitės perdirbtas gėlių nektaras...