• וימררו את חייהם בעבדה קשה בחמר ובלבנים ובכל עבדה בשדה את כל עבדתם אשר עבדו בהם בפרך. שמות א' – יד Apkartino mūsų gyvenimą sunkiu darbu...ir visais lauko darbais, kuriuos dirbo vergiškai“ (Šmot 1 – 14).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Kašrut

I. M. Lav

Mėsa su pienu

Tris kartus Tora sako apie tai, kad negalima gaminti mėsos kartu su pienu, knygose Šmot (23 ir 24 sk.) ir Dvarim (14 sk.): „Nevirk ožiuko jo motinos piene“. Trigubas pakartojimas reiškia tris draudimus:

 1. gaminti ant ugnies mėsą kartu su pienu;
         2. valgyti tokį mišinį;
         3. kaip nors kitaip jį naudoti.

Kodėl kiekvienoje iš šių Toros vietų parašyta būtent „nevirk?“. Juk antras ir trečias draudimai liečia visai ką kita?! Pasakyta tai dėl to, kad išvengti neteisingo Toros žodžių supratimo. Juk Toros ritinyje nėra ženklų, nurodančių balses, ir žodį, sudarytą iš raidžių „chet“, „lamed“, „bet“, חלב galima būtų perskaityti vietoje „chalev imo“ (jo motinos pienas) – chelev imo – jo motinos taukai. Vienok, veiksmažodis „virti“ yra vartojamas tik norint išreikšti maisto gaminimą kokiame tai skystyje, ir todėl, jei pasakyta „nevirk“ – yra aišku, kad kalba eina būtent apie pieną.

O kodėl pasakyta būtent apie „ožiuką jo motinos piene“? Tam, kad duoti mums pavyzdį to, kas yra dažnas dalykas – o jau mes patys turime pritaikyti šį draudimą ir kitiems atvejams.

Kodėl draudžiama valgyti mėsą kartu su pienu?

Šio draudimo prasmei, kuris priklauso chukim – Visatos Kūrėjo įsakymų kategorijai - nėra paaiškinimo.

Būtent dėl šios priežasties – šio draudimo iracionalumo – judaizmas prisako laikytis daugybės atsargumo priemonių, kad nesulaužyti šio draudimo. Todėl būtinai reikia turėti 2 skirtingus indų komplektus: vieną, skirtą pieno produktams, kitą – mėsos. Tai liečia puodus, lėkštes, stalo įrankius, staltieses, virtuvinius rankšluosčius (kurie turi būti skirtingų spalvų), jei įmanoma – virtuvėje verta įrengti dvi kriaukles – vieną pieno, kitą – mėsos indų plovimui.

Kiek laiko reikia palaukti po mėsiško maisto, kad būtų galima valgyti pienišką?

Jei valgėme mėsą, tai norint valgyti pienišką maistą, reikia palaukti tam tikrą laiką, kad mėsa būtų suvirškinta. Išminčiai nustatė, kad šis laikas yra šešios valandos. Aškenazio išminčiai leido sutrumpinti šį laiką iki trijų valandų. Tačiau po pieniško maisto (kuris virškinamas daug greičiau), reikia palaukti tik pusę valandos, o tada jau galima valgyti mėsišką maistą. Taip pat priimta praskalauti burną tarp pieniško ir mėsinio maisto. Šioje taisyklėje yra išimtis: po kieto sūrio, kurio virškinimo laikas toks pats kaip ir mėsos, reikia palaukti šešias valandas (arba, pagal Aškenazių išminčius – tris valandas).

Kaip buvo pasakyta aukščiau, žuvis – „neutralus“ maistas (parve), vienok, Toros išminčiai įspėja, kad valgyti žuvį su mėsa reikia atsargiai, nes tai yra kenksminga sveikatai. Po žuvies reikėtų praskalauti burną ir prieš valgant mėsą nuplauti rankas.