• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Elulo mėnuo – atleidimo ir gailestingumo mėnuo

I. M. Lav

Yra trys priemonės, kurių dėka galima sušvelninti nuosprendį: תשובה tšuva, תפילה tfilia, צדקה cdaka. Apie visas tris yra užuominos Toros eilutėse, kuriose užšifruotas elulo mėnesio pavadinimas אלול:

.זרך ואת לבבך את אלוקיך ה׳ ומל („Ir apipjaustys Kūrėjas, tavo Dievas, tavo širdį ir tavo palikuonių širdis“) – tai tšuva.

.לי ודודי  לדודי אני („Aš priklausau mano mylimajam, o jis – man“) – tai tfila.

.לאביונים ומתנות לרעהו איש מנת ומשלוח („Ir nusiųs maisto kiekvienas savo draugui ir dovanų vargšams“) – tai cdaka.

Šios užuominos taip pat sako, kad elul – tai laikas, kai dangaus vartai atidaryti gailestingumo ir atleidimo pasireiškimui.

„Slichot“

Sefardų judėjai pradeda skaityti „slichot“ nuo elulo roš-chodeš, o aškenazių – baigiantis paskutiniam Šabatui prieš Roš-Ašana (jei jis eina ne mažiau kaip trys dienos prieš Roš-Ašana): vidurnaktį, pasibaigus Šabatui renkamasi sinagogoje, kad paskaityti „slichot“. 

Žodis slichot סליחות reiškia „atleidimo prašymus“. Pagrindinė šių maldų dalis – 13 Kūrėjo gailestingumo savybių vardijimas, atsakant fraze: „Kūrėjas, Karalius, sėdintis gailestingumo soste...“ arba „Tu – kantrus Kūrėjas...“. Senovėje „slichot“ buvo sudaryta tik iš Tanacho citatų, einančių prieš nuodėmių išpažinimą. Pati „slichot“ esmė labai gerai išreiškiama pranašo Jirmejahu žodžiais: „Kelkis, kelkis naktimis – kiekvienos sargybos pradžioje, kaip vandenį išliek savo širdį prieš Kūrėją“.

Laikas, kai skaitomi „slichot“ – nuo vidurnakčio iki aušros. Yra dienos, kai „slichot“ priimta skaityti būtent naktį – kaip buvo pasakyta: pirmą naktį ir Roš-Ašana išvakarių naktį („Atsimink, sąjunga...“). Likusiomis dienomis „slichot“ skaito prieš pat auštant: maldai Šacharit tomis dienomis ateinama šiek tiek anksčiau, nei įprasta ir prieš apsigaubiant „talitu“ ir užsidedant „cicitą“, skaito „slichot“.

Dar vienas paprotys, priimtas šiuo laiku – kiekvieną dieną, pradedant nuo elulo jaunaties ir iki dienos prieš Roš-Ašana išvakares po maldos „Šacharit“ pūsti „šofarą“. Tą dieną, 29-ją elulo, „šofaro“ nepučia – kad sukurti ribą tarp „šofaro“ pūtimo elulo mėnesį ir tarp „šofaro“ pūtimo per Roš-Ašana, tarp papročio ir tarp Toros priedermės vykdymo. „Šofaro“ garsai skirti pažadinti abejingas ciniškas širdis, priversti tautą krūptelėti „Teismo dienų“ prieangyje. Taip pasakė pranašas Amos: „Argi „šofaras“ pasigirs mieste ir tauta neišsigąs?“