• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Tfilinas“

I. M. Lav

Kaip yra rišamas „tfilinas“?

Klausimas – ar abu „tfilinai“ yra viena priedermė, ar dvi atskiros, įgavo labai didelę svarbą 1973 metais, kai vyko Teismo dienos karas. Kareivių, kuriems buvo sužeista galva, ji buvo pilnai sutvarstyta, kitų kareivių rankos, ant kurių dedamas tfilinas“, buvo sugipsuotos. Tada ir iškilo klausimas – negi tas, kieno sužeista galva, neturi dėtis „tfilino“ ir ant rankos? Ir tas, kieno ranka sužeista, neturi dėtis galvos „tfilino“? Į tą klausimą Halacha atsako taip: vieno „tfilino“ nebuvimas netrukdo užsidėti kitą ir vadinasi, kad rankos „tfilinas“ ir galvos „tfilinas“ yra dvi visiškai savarankiškos priedermės.

Po to, kai galvos „tfilinas“ yra galutinai pritvirtintas, yra užbaigiamas „tfilino“ tvirtinimas ant rankos. Imamas laisvas dirželio galas, kuris liko po septynių apsukimų aplink dilbį, ir juo triskart apsukamas vidurinis pirštas: du apsukimai turi būti apatinėje piršto dalyje, o vienas vidurinėje. Šie apvyniojimai turi simbolinę sutuoktuvių žiedų prasmę – Kūrėjo susižiedavimo su Jo tauta. Tuo metu sakomi Kūrėjo žodžiai, perduoti per pranašą Hošea: „Ir susižadėsiu su tavimi amžiams, ir susižadėsiu su tavimi pagal tiesą ir teisingumą, meilėje ir gailestingume, ir susižadėsiu su tavimi tikėjimu – ir pažinsi tu Kūrėją!“.
Gerai, kad „tfilino“ užsidėjimą lydėtų malda – ir prieš, ir po jo uždėjimo - visa tai aprašyta „sidure“.
Labai svarbu tai, kad tarp rankos „tfilino“ ir galvos „tfilino“ uždėjimo negalima nieko kalbėti. Ir kol žmogus yra su „tfilinu“, jis turi labai sekti savo kalbą ir savo elgesį – žymiai labiau, nei paprastai.
Nusiimti ir užsidėti „tfiliną“ reikia stovint (nors sefardų judėjai rankos „tfiliną“ užsideda ir nusiima sėdėdami).

Po rytinės maldos užbaigimo „tfilinas“ nuimamas atvirkštine tvarka – pagal principą „paskutinis įėjęs, išeina pirmas“. Pirmiausiai atrišami trys apvyniojimai aplink vidurinį pirštą, tada kaire ranka (kad pabrėžti tai, jog su „tfilinu“ išsiskiriama nenoriai) nuimamas „galvos“ tfilinas, ant jo uždedamas dėklas, aplink jį apsukamas dirželis ir patalpinamas į „tfilino“ maišelį, į dešinę jo pusę. Tik tada pradedamas nuiminėti rankos „tfilinas“, ant jo uždedamas dėklas ir jis patalpinamas į maišelį, kairėje pusėje. Specialius dėklus įprasta dėti ant „tfilino“ tam, kad patikimiau jį apsaugoti. Ant šių dėklų paprastai būna užrašyta, kuriam „tfilinui“ jis priklauso: rankos ar galvos, kad nesumaišyti ištraukiant juos iš maišelio.

Reikia labai saugoti, kad „tfilinai“ nenukristų ant žemės. Jei jau taip atsitiko, „kaltininkas“ turi pasninkauti tą dieną arba išpirkti savo pasninką cdakos davimu – paaukojimu geriems darbams arba vargšams.
Maldos metu rankos „tfilinas“ turėtų būti pridengtas marškinių rankove, nes Toroje pasakyta: „Ir tegul bus jis tau ženklu ant tavo rankos“ – tau, bet ne kitiems. Tuo tarpu galvos „tfilinas“ – priešingai turi būti atidengtas kitiems, kaip pasakė Moše (Dvarim 28:10): „Ir pamatys visos pasaulio tautos, kad Kūrėjo vardas ant tavęs ir bijos tavęs“. „Kūrėjo vardas ant tavęs“ – tai galvos „tfilinas“, kurio abiejose pusėse pavaizduota raidė „ש“, pirma vardo „ש-ד-י“ raidė.