kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Priedermės, priklausančios nuo žemės darbų

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

„Dovanos vargšams“

 Vajikra knygos 19 skyriuje pasakyta: „Kai tu pjausi savo javus, nepjauk iki savo lauko krašto, ir varpų, nukritusių pjūties metu, nerink, ir savo vynuogyno nenurink pilnai, ir nukritusių vynuogių jų rinkimo metu nerink - vargšui ir gerui palik juos. Aš – Kūrėjas, tavo Dievas!“

O knygos Dvarim 24 skyriuje pasakyta: „Kai pjausi derlių savo lauke ir užmirši lauke javų pėdą – nebegrįžk jo paimti: gerui, našlaičiui ir našlei bus jis – kad palaimintų Kūrėjas, tavo Dievas, visus tavo rankų darbus“.

Ir ten pat pasakyta: „Kai nuo medžio nurinkinėsi alyvuoges, nerink visų pasilikusių: gerui, našlaičiui ir našlei tegul bus tai“.

Pirmos gėrybės, kurias atiduoda vargšams – pirmos pagal chronologiją – tai פאה pea („lauko kraštas“): negalima nupjauti viso lauko pilnai, bet reikia palikti nenupjautus lauko kraštus tam, kad likusias varpas pasiimtų sau vargšai. Tora nesako, kiek būtent tiksliai reikia palikti, bet išminčiai pagal jiems turimus šaltinius nustatė, kad minimalus pea – tai 1/60 lauko dalis.

Be to, Tora įpareigoja palikti olelot vynuogyne ir poara ant alyvuogės medžio.

Žodis olelot yra vienos šaknies su žodžiu עולל olel „kūdikis“. Turima galvoje menkai išsivysčiusios vynuogių kekės, neturinčios įprastos formos: platesnės viršuje, palaipsniui siaurėjančios į apačią.

פארה poara (paž. „grožis“) – alyvuogės medžio „grožis“, tai yra jo vaisiai. Renkant alyvuoges, reikia dalį jų palikti nenurinktų. Skirtingai nuo pea, poara gali būti mažiau nei 1/60 derliaus.

Po pea, olelot ir poara seka dvi priedermės, taip pat turinčios socialinių ir humaniškų tikslų: leket lauke ir peret vynuogyne.

לקט leket („surinkimas“) – tai varpos, pjūties metu iškritusios pjovėjui iš rankų arba nuslydusios nuo jo pjautuvo. Savaime suprantama, kad pabaigus darbą, pjovėjas surenka pasilikusias varpas. Tačiau Tora sako:, kad jei nukrito iš karto dvi-trys varpos, negalima jų rinkti – reikia palikti vargšams, kurie ateis iš paskos į lauką. Bet jei iš karto iškrito daugiau nei trys varpos – jas surinkti galima.

Analogiškus nurodymus Tora duoda vynuogių rinkėjui. פרט peret („smulkmena“), tai yra negalima surinkti atskirų vynuogių, nukritusių ant žemės rinkimo metu.

Pasibaigus pjūčiai ir pėdų rišimui, žemdirbiai surenka iš laukų pėdus. Jei atsitiko, kad kažkokį pėdą paliko ir pamiršo, Tora draudžia grįžti ir jį paimti. Tai vienintelė iš 613 Toros priedermių, kurią galima įvykdyti tik netyčia, juk žmogus negali užmiršti ką nors tyčia...