Palapinių šventę padaryk sau 7 dienas, kai surinksi tavo aruodo ir tavo girnų derlių. Ir džiaukis tavo šventės metu... ir būk tik džiaugsme (Dvarim, 16).
Viso
tik keturios dienos skiria Jom-Kipurą nuo Sukot šventės, kuri yra
vadinama „mūsų džiaugsmo laikas“. Šio trumpo perėjimo turinį labai
gerai išreiškia knyga Tehilim: „Šviesa, paskleista teisuoliams ir
tiesiems - džiaugsmas“. Po to, kai per Jom-Kipurą ištyrinome savo
širdis, ateina Sukot šventės džiaugsmas ir ramybė.
Iš tikrųjų,
kalbant apie Sukot šventę, Tora tris kartus pamini džiaugsmo aspektą:
1. „Ir linksminkitės prieš Kūrėją 7 dienas“ (Vaikra 23:40); 2. „Ir
linksminkis per tavo šventes“ (Dvarim 16:14); 3. „Ir būk tik džiaugsme“
(Dvarim 16:15).
Todėl šventose knygose visur, kur paprastai pasakyta „šventė“, turima omeny Sukot šventė.
Ši
šventė Toroje taip pat vadinama derliaus surinkimo šventė, kadangi ji
vyksta būtent tuo laiku. Ji prasideda 15 mėnesio tišrei dieną ir
tęsiasi septynias dienas, o aštuntą dieną savarankiška šventė, vadinama
Šmini aceret, kai jau nebesėdima palapinėje, ties kuria sukoncentruota
visa Sukot šventės esmė. Šmini aceret vadinasi todėl, kad Toroje apie
ją pasakyta taip: „Aštuntą (šmini) dieną šventė (aceret)
bus pas jus - jokio darbo nedirbkite“ (Bemidbar, 29). Pats žodis עצרת
aceret reiškia sustojimą. Kodėl ši šventė vadinasi būtent taip, aiškina
midrašas: pasakė Kūrėjas judėjams pasibaigus septynioms Sukot šventės
dienoms: „Prašau, pasilikite su Manimi dar vienai dienai - sunku Man
išsiskirti su jumis...“.
Ši šventė sujungiama su švente Simchat
Tora, o ne Izraelyje, kur visos šventės švenčiamos dvi dienas vietoje
vienos, Šmini aceret - aštunta diena po Sukot šventės pradžios, o
Simchat Tora - devinta, visos dienos, kurios tarp pirmos ir paskutinės,
vadinasi chol amoed, tai yra „šventiniai šiokiadieniai“.
Sukot
šventė yra pilna priedermių. Išminčiai sako, kad išsireiškimas knygoje
Tehilim „pilni džiaugsmo prieš Tavo veidą“ (16 skyrius), turi ryšį
būtent su šia švente. Tuo pačiu čia yra ir žodžių žaismas: žodis שבע sova („pilni“) parašytas taip, kaip ir žodis שבע ševa („septyni“)
ir išminčiai mato čia užuominą į septynias Toros priedermes, susijusias
su Sukot švente: 1) סוכה „suka“ palapinė; 2-3-4-5) הרבע מינים „arba
minim“ (keturios augalų rūšys: אתרוג etrog, לולב lulav, הדס hadas, ערבה arava); 6) šventiniai aukojimai; 7) aukojimai, išreiškiantys šventės linksmumą.
Dvi paskutinės priedermės buvo atliekamos tik tais laikais, kai stovėjo Šventykla.
Sukot – viena iš trijų metų švenčių, kai Tora prisako visiems judėjams rinktis į Jeruzalę ir švęsti ten.
Prie
aukščiau išvardintų septynių priedermių reikia pridėti dar dvi, kurios
buvo atliekamos Šventykloje, bet atsiminimas apie jas gyvas ir
šiandien, ir tai suteikia Sukot šventei ypatingą charakterį: vandens
užpylimas ant aukuro (נישוך המים nisuch amaim) ir džiaugsmas ta proga (שמחת בית השאבה simchat beit ašoeiva).
Nors jos ir neminimos tarp 613 Toros priedermių, bet yra padavimas, kad
jos priklauso tiems įstatymams, kuriuos Moše gavo iš Kūrėjo ant Sinajaus,
kaip žodinius įstatymus.
Kitas senas paprotys, įvestas dar pranašų – tai mušimas į žemę gluosnio šakomis Hošana-raba dieną.