„Vandens užpylimas“ ir simchat beit ašoeiva
Mišna
traktate Roš-ašana pažymima, kad šventės Sukot metu Kūrėjas sprendžia,
kiek vandens Jis pasiųs žemei ateinančiais metais: bus lietinga ar,
neduok dieve, bus sausra.
Šventyklos laikais egzistavo paprotys atlikti
vandens užpylimus ant aukuro - kaip prašymą atsiųsti palaimintus,
gausius lietumi metus. Vanduo iškilmingai buvo semiamas iš Šiloach
šaltinio netoli Jeruzalės, atnešamas į Šventyklą ir pilamas ant aukuro.
Pasakė Kūrėjas: pilkite prieš Mane vandenį per šventę - kad Aš
palaiminčiau jūsų laukus lietumi.
Visa vandens užpylimo ant aukuro
ceremonija su visomis smulkmenomis aprašyta Talmude, traktate Suka.
Vandens užpylimas buvo lydimas tokio džiaugsmo, kad kilo posakis: „Kas
nematė vandens užpylimo ant aukuro linksmybės [שמחת בית השאבה simchat beit ašoeiva], tas nė karto gyvenime nematė linksmybės“.
Mūsų laikais šis linksmumas įgavo formą, primenančią Šventyklos linksmumą: chol-amoed naktimis yra rengiamos šventės, kuriose perskaitomi visi 15 Tehilim skyriai, vadinami „Šventyklos laiptų dainos“ (120-134 skyriai). Posmas po posmo jie yra dainuojami ypatingais tradiciniais motyvais, o tarp skyrių yra paskelbiama: „Ir džiūgaudami jūs semsite vandenį iš išgelbėjimo šaltinio!“. Dainos, šokiai, orkestro garsai, linksmos trapezos - taip yra pažymima simchat beit ašoeiva šiandien.