• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šmini-Aceret ir Simchat-Tora

I. M. Lav

Šmini-Aceret yra savarankiška šventė. Jos metu nesėdima palapinėje, neimama „arba minim“, sakomas palaiminimas „Šeechejanu“ uždegant žvakes ir darant „Kidušą“ po „Maarivo“. Tačiau Šmini-Aceret savo ruožtu yra Sukot šventės užbaigimas, ir dėl šios priežasties Šavuot kartais vadinama  Aceret: jis taip pat tarsi užbaigia Pesachą.
Tora kalba apie Šmini-Aceret knygoje Vaikra (23 sk.): „Septynias dienas aukokite deginamąją auką Kūrėjui, aštuntą dieną šventas susirinkimas tegul bus pas jus ir aukokite deginamąją auką Kūrėjui. Tai – šventinis susirinkimas  [aceret] – jokio darbo nedirbkite“. Ir dar sykį knygoje Bemidbar (sk. 29) užsimenama apie tą patį: „Aštuntą dieną šventinis susirinkimas [aceret] tegul bus pas jus – jokio darbo nedirbkite ir aukokite deginamąją auką, deginamąją auką Kūrėjui, teikiančią Jam ypatingą malonumą...“

Pagal tai, kas buvo pasakyta anksčiau apie žodžio עצרת aceret reikšmę, aišku, kad jis išreiškia Kūrėjo meilę Savo tautai. O midrašas prideda: Kūrėjas norėjo, kad kiekviename metų mėnesyje būtų šventė. Nisanui Jis padovanojo Pesachą, ijarui – Pesach-Šeni, sivanui – Šavuot. Tačiau sekantis mėnuo, tamuzas, buvo tuo mėnesiu, kai Izraelis nusidėjo, pasidarydamas aukso veršį, ko pasekoje buvo sudaužytos įstatymo Lentelės. Todėl tamuzui Kūrėjas nedavė šventės ir tiek užsirūstino, kad ir sekantys du mėnesiai – avas ir elulas – taip pat liko be švenčių. Tačiau kad kompensuotų spragą, tas šventes, kurios buvo skirtos šiems mėnesiams, Kūrėjas atidavė tišrei mėnesiui: Roš-Ašana, pradžioje skirtą tamuzui, Jom-Kipur, skirtą avui, Sukot, skirtą elului. Tačiau tada kur tišrei mėnesio šventė? Jam buvo duota Šmini-Aceret – jo paties šventė.
Už Izraelio ribų Sukot šventei skiriama ne viena, o dvi šventinės dienos. Tai dvi skirtingos šventės: Šmini-Aceret ir Simchat-Tora. O Izraelyje abi šios šventės pažymimos viena diena – 22 tišrei.

 Malda apie lietų

Prieš „Musafą“ skaitoma „Izkor“, o po to „Musafe“ pirmą sykį pradedama prašyti Kūrėjo lietaus. Pradžioje maldoje pašnibždomis sakoma: „priverčiantis pūsti vėją ir lyti lietų“ vietoje „siunčiantis rasą“ (šie žodžiai Izraelio šalyje sakomi visos vasaros bėgyje). O po to, kai chazanas ima kartoti „Amida“, atveriama „aron kodeš“, ir visa bendruomenė iš paskos chazanui meldžia lietaus. Prisimenami Abrahamo, Icchako, Jaakovo, Moše, Aharono ir dvylikos Izraelio giminių nuopelnai, dėl kurių prašoma Kūrėjo atverti lietaus lobynus: „Prisimink protėvį, kuris sekė Tave, kaip vanduo“- tai Abrahamas; „Prisimink pagimdytąjį po pasiuntinių pasakymo: tegul atneša truputį vandens“- tai Icchakas; „Prisimink perėjusį su lazda Jordano vandenis“ – tai Jaakovas; „Prisimink ištrauktąjį iš papiruso pintinės, iš vandens“ – tai Moše; „Prisimink didįjį šventiką, penkis kartus pasinėrusį į vandenį“ – tai Aharonas; „Prisimink dvylika giminių, kurias pervedei Tu tarp prasiskyrusių vandenų“ – tai dvylika Izraelio giminių, perėjusių jūrą išėjime iš Egipto.

Sielų paminėjimas

Po Toros skaitymo, prieš „Musafą“, priimta melstis už mirusiųjų sielas ir pasižadėti jų atminimui paaukoti labdarai. Tai daroma per Jom-Kipur, Šmini-Aceret, paskutinę Pesacho ir Šavuot dieną. Besimeldžiantieji įvardina savo mirusių artimųjų vardus, o tie, kieno tėvai gyvi, tam laikui išeina iš sinagogos. Atrodytų, kas sieja sielų paminėjimą su šventine diena? Tačiau būtent dvasinio pakilimo momentais reikia atsigręžti į tai, kas sukelia sielvartą. „Savo kraujyje gyvenk“, - pasakė pranašas Jechezkiel. Tai yra, pačiu krizės momentu mokėk surasti savo sieloje optimizmo šaltinį, vilties šviesą. 

Simchat Tora

Apie šią šventę Tora neužsimena, tačiau Halacha sako: „...švenčia Toros skaitymo užbaigimo dieną“. Pagal paprotį šią dieną yra atliekamas „hakafot“ – šventinis ėjimas ratu aplink „bimą“ sinagogoje. „Hakafot“ atliekamas vakare, po „Maarivo“, ir ryte, po „Halelio“ skaitymo.
Kaip žinoma, Tora padalinta į 54 dalis, kiekviena iš jų perskaitoma sinagogoje Šabato metu - taip, kad metų bėgyje perskaitoma visa Tora. Toros skaitymo baigimo diena, 22 tišrei Izraelyje, arba 23 tišrei už jo ribų – šventė, žinoma pavadinimu  שמחת תורה Simchat-Tora („Toros linksmumas“).
Reikia pastebėti, kad iš tikrųjų Toros mokymasis niekados nesibaigia: tą pačią dieną, kai baigiama skaityti Torą, ji iškart pradedama skaityti iš naujo – nuo pasaulio Sukūrimo, ir prasideda naujas metinis jos skaitymo ciklas.