kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šabatas po vidurdienio

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

„Mincha“ ir trečioji trapeza

Kalbant apie maldą Mincha šiokiadieniais, buvo minėta, kad šios maldos laikas – tai ypatingo Kūrėjo palankumo laikas, kai Jis noriai priima maldas, ir buvo pateiktas pranašo Elijahu pavyzdys, kad pranašas gavo Kūrėjo atsakymą būtent „Minchos“ metu. Todėl Šabato „Minchos“ metu tai pabrėžiama žodžiais: „Ir aš meldžiuosi Tau Tavo palankumo laiku, Kūrėjau: Dieve, dėl didelio Savo gailestingumo duok man tikrąjį išsigelbėjimą!“.

Šabatinės „Minchos“ metu skaityti Torą kviečiami trys žmonės – kohenas, levitas ir „israel“, ir skaitoma Toros dalies, skirtos kitam Šabatui, pradžia. Ta pati dalis skaitoma kitos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį.
Po Toros skaitymo ir Toros ritinio grąžinimo į „aron kodeš“, bendruomenė atsistoja maldai „Amida“. Šį kartą jos turinys viduriniame skyriuje koncentruojasi ties dvejomis  tarpusavyje susijusiomis temomis: Kūrėjo vienybe ir išskirtinumu, ir Jo tautos vienybe bei išskirtinumu: „Tu – vienas, ir vardas Tavo – vienas. Ir kas panašus į Tavo tautą, Izraelį – vieningą tautą žemėje! Didybės grožį ir išsigelbėjimo vainiką – ramybės ir šventumo dieną – dovanojai Tu savo tautai..“
Po to, kai chazanas pabaigia „Amidos“ pakartojimą, priimta sakyti sekančias tris eilutes: „Tavo malonė – amžina malonė, ir Tavo Tora – tiesa! Ir malonė Tavo, Kūrėjau, - iki dangaus: darai Tu didžius darbus, Kūrėjau, kas prilygs Tau? Malonė Tavo – kaip Dieviški kalnai, įstatymai Tavo – giliausia bedugnė: ir žmones, ir gyvulius gelbėji Tu, Kūrėjau!”.
Šios trys eilutės – Kūrėjo teismo pateisinimas, panašiai kaip palaiminimas „palaimintas Teisėjas iš tiesų teisingas“ – nors nuosprendis griežtas ir kartus, mes pripažinsime jo teisingumą. Šių eilučių skaitymas šabatinėje „Minchoje“ paremtas tuo, kad trys didieji judėjai, trys judaizmo kertiniai akmenys išėjo iš šio pasaulio per Šabatą, tuo metu, kai sakoma „Mincha“: teisuolis Josefas, Jakovo sūnus, Moše ir karalius Davidas.

Po „Minchos“ pradedama trečioji šabatinė trapeza. Jos tikslas – ne alkio numalšinimas, bet dvasinių atsargų sukūrimas, „akumuliatoriaus pakrovimas“ ateinančiai savaitei. Toros žodžiai, giesmės, pakeliančios sielą - ir truputėlis liūdesio ateinant sutemoms – visa tai sukuria nepakartojamą nuotaiką, kuria persmelkta trečioji šabatinė trapeza. Kabala atskleidžia, kad trečiosios šabatinės trapezos laikas – tai didžiausio Kūrėjo palankumo laikas, didesnis netgi nei „Minchos“ metu. Šventose knygose sakoma, kad Izraelio tautos išvadavimas pilnu dydžiu bus būtent Šabato vakarą. Didžiulis troškimas ir liūdesys, vilčių polėkis ir kančia – visa tai susipina į viena ir skamba tose dainose, kurias malonu dainuoti tuo metu.