kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Šma Izrael“

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį


„Šma“ – vienintelė malda, duota Toros, kaip viena iš 613 priedermių. Visos kitos maldos (išskyrus „Birkat amazon“ – apie ją mes kalbėsime toliau) - sudarytos Toros išminčių, tik pareiga skaityti „Šma“ ir laikas, kada ją skaityti – tai Rašytinės Toros priedermė.

6-tame knygos Dvarim skyriuje pasakyta: „Ir kartok juos savo vaikams ir tark juos... guldamas ir keldamasis“. Tai reiškia, kad skyrių „Klausyk, Izraeli“, „Ir bus: jei paklausysite“ bei prie jų prijungto skirsnio apie „cicitą“, primenančio apie išėjimą iš Egipto ir apie pareigą vykdyti visas Toros priedermes, skaitymas – tai viena iš Toros priedermių, kurią vykdyti reikia vakare („gulantis“) ir ryte („keliantis“).

Kaip jau buvo minėta anksčiau (apie „mezuza“), „Šma“ išreiškia  tikėjimą į visatos Kūrėjo vienybę ir pasirengimą vykdyti Jo įsakymus. Pagal Toros parašymo tradiciją, išeinančią iš paties Mokytojo Mošė, pirmoje „Šma“ frazėje pirmos dvi raidės rašomos didesnės, nei kitos: raidė ע žodyje שְׁמַע („klausyk“) ir raidė ד žodyje אֶחָד („vienas“). Jos abi kartu sudaro žodį עֵד („liudininkas“) – judėjas, ištariantis tikėjimo simbolį, tuo pačiu liudija prieš visą pasaulį apie tai, kad  Kūrėjas – visos visatos Valdovas, kad Jis yra, buvo ir bus, kad Jo valdžia yra viskam, kas egzistuoja ir kad Jis – vienas, vieningas. Tai – monoteizmo pagrindas, kurį kitos tautos perėmė iš Izraelio tautos ir kuris tapo jų kultūrų pagrindu. 

Sakant „Šma Izrael“, priimta pridengti akis dešine ranka – tam, kad atsiriboti nuo aplinkos ir susikoncentruoti į tariamų žodžių turinį – tikėjimo simbolį ir pagrindą.

Kabalistai atveria, kad pats žodis אֶחָד („vienas, vieningas“) duoda užuominą į tai, apie ką kalba „Šma“. Pirmos raidės א skaitinė reikšmė yra 1, tai reiškia, kad Kūrėjas – vienas. Antros raidės ח skaitinė reikšmė - 8, tai užuomina į septynias dangiškas sfirot viršuje ir vieną žemę apačioje. Paskutinės, ד raidės, skaitinė reikšmė – 4, ji duoda užuominą į keturias pasaulio puses. Tokiu būdu pats žodis אֶחָד nurodo į tai, kad Kūrėjas – vienas ir aukštai danguje, ir apačioje žemėje, ir visose keturiose pasaulio pusėse, t.y. neapribotas nei laike, nei erdvėje.

Po žodžių: „Klausyk, Izraeli: Kūrėjas – mūsų Dievas, Kūrėjas vienas!“ priimta tuoj pat pašnibždomis pridurti: וָעֶד לְעוֹלָם מַלְכוּתוֹ כְּבוֹד שֵׁם בָּרְוּךְ „Palaimintas Jo šlovingos karalystės vardas per amžių amžius!“ Šio papročio šaltinis nušviečiamas Žodinės Toros pasakojimu apie paskutines Jakovo (Israelio) gyvenimo valandas:

Kai Jakovas pajuto artėjant mirties valandą, jis sušaukė pas save 12 savo sūnų. Vertinamai žvelgdamas į juos, jis stengėsi rasti atsakymą į širdį griaužiantį klausimą: ar visi jo sūnūs vienodai tiki į vieningą Visatos Kūrėją, ar visi vienodai atsidavę Aukščiausiojo priedermių vykdymui? Juk jo senelis Abrahamas turėjo netikusį sūnų Išmaelį, o Jakovo tėvas Icchakas turėjo netikusį sūnų Esavą... „Nejau aš geresnis nei Abrahamas ir Icchakas? – galvojo jis, – Ar visi dvylika mano sūnų yra pasiruošę eiti mano keliu, tarnavimo vienam Kūrėjui keliu?...“

Jakovo sūnūs suprato, dėl ko nerimauja jų tėvas ir, kad išsklaidytų jo abejones, sušuko vienbalsiai: אֶחָד יהוה ,אֱלֹהֵינוּ יהוה ,יִשׂרָאֵל שְׁמַע „Klausyk, Izraeli, Kūrėjas – mūsų Dievas, Kūrėjas vienas!“. Tai reiškia, tarp jų nėra nei vieno, kuris būtų linkęs nueiti nuo nuoširdaus tikėjimo Kūrėju kelio.

Kai Jakovas išgirdo šiuos žodžius, nuo jo širdies  tarsi nusirito akmuo ir jis džiaugsmingai atsakė:  וָעֶד לְעוֹלָם מַלְכוּתוֹ כְּבוֹד שֵׁם בָּרְוּךְ  „Palaimintas Jo šlovingos karalystės vardas per amžių amžius!“ – iš dėkingumo Kūrėjui už tai, kad tarp jo sūnų neatsirado nei vieno neverto.

Štai kodėl šis tikėjimo simbolis yra lydimas palaiminimo, kuriuo Jakovas atsakė į savo sūnų šūkį. Bet šiuos žodžius tariame pašnibždomis, nes jie neįeina į „Šma“ tekstą, užrašytą Toroje.