• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

“Saugok Šabato dieną”

I. M. Lav

Draudimas per Šabatą ruošti ką nors šiokiadieniui

Viską, kas būtina Šabatui, yra ruošiama eilinę dieną, bet per Šabatą ruoštis eilinei dienai yra uždrausta – kad nesumenkinti Šabato šventumo. Pavyzdžiui: negalima per Šabatą ruoštis kelionei ar ekskursijai, į kurią vyksite sekmadienį – negalima sudarinėti kelionės programos, planuoti maršruto, ruošti įrangos. Netgi knygų ar vadovėlių, kurių prireiks kitą dieną, negalima rinkti per Šabatą. Jei besibaigiant Šabatui laukiama svečių, negalima padengti jiems stalo anksčiau, nei jis pasibaigs. 

עירוב תבשילין „Maisto gaminimo apjungimas“

Negalima Šabato metu ruošti ką nors šiokiadieniams ar netgi šventei, einančiai iš karto po Šabato. Taip pat ir paruošimas ko nors iš šventės į Šabatą uždraustas. Tačiau atsitinka, kad šventė išpuola penktadienį (pavyzdžiui, 7-toji Pesacho diena), arba ketvirtadienį ir penktadienį paeiliui (Roš-Hašana arba dvi šventinės dienos už Izraelio ribų). Pačios šventės metu galima ruošti maistą, tačiau gaminti per šventę ką nors sekančiam po jos Šabatui – negalima.

Tačiau Tora ne veltui vadinasi  תורת  חיים  „GyvenimoTora“. Išminčiai pasirūpino, kad skanėstais, paruoštais šventės metu, galima būtų mėgautis ir sekantį po jos Šabatą. Tam išminčiai nustatė עירוב תבשילין eiruv tavšilin („maisto gaminimo apjungimą“). Jis atliekamas taip: šventės išvakarėse imamas duonos kepalas, chala ar visa maca su kokiu nors valgiu, - pavyzdžiui, gabaliuku mėsos, žuvies, keptu ar virtu kiaušiniu, tai atidedama į šalį ir tariama: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, pašventinęs mus savo priedermėmis ir prisakęs mums apjungimą!“ Po to pridedama: „Dėka to tegul bus leista kepti, virti, dengti stalą, degti žvakes, gaminti ir daryti visa, kas būtina Šabatui jo išvakarėse esančios šventės metu mums ir visiems Izraelio sūnums, gyvenantiems šiame mieste“.

עירוב תבשילין apjungia šventę ir Šabatą – jie tarsi tampa viena diena. Priimta suvalgyti tą maistą trečios šabatinės trapezos metu, naudojant tą duoną kaip לחם משנה.